Garliava, 2010-ieji: klūpomis prieš neteisingumą

Juos pravardžiuoja „minia“, „kedofilais“ ir „garliaviniais“, o naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas kaltina paklūstant Kauno gaujų nurodymams.

Žiniasklaidoje ir net jau Seime, virkaujančiame dėl neaktyvios pilietinės visuomenės, aidi raginimai juos išvaikyti – „bananais“ ir sutelktomis specialiųjų tarnybų pajėgomis. Jie – tai spontaniškai iš visos Lietuvos (ne tik iš Garliavos) susibūrę žmonės, klūpomis protestuojantys prieš neteisingumą. Už mažą mergaitę.

Pilietinio nepaklusnumo akcija

Šiandien Panevėžio apygardos teismas imasi iš naujo nagrinėti, su kuo turi gyventi prieš du mėnesius neaiškiomis aplinkybėmis mirusio Drąsiaus Kedžio šešiametė dukrelė.

Sprendimo laukia ne tik mažosios artimieji, bet, akivaizdu, ir teisėsaugininkai bei politikai. Tai yra visi tie, kurie prieš daugiau kaip dvejus nenorėjo girdėti beviltiško D.Kedžio pagalbos šauksmo, kurie po mirtinų 2009–ųjų spalį Kaune nuaidėjusių šūvių ilgą laiką vieni kitus guodė pasakomis apie sėkmingai atliekamą tyrimą, kurie iki šiol nesugebėjo atsakyti visuomenei nė į vieną klausimą, susijusį su vis didesnėmis sąmokslo teorijomis apaugančia byla, jau pareikalavusia keturių žmonių gyvybių.

Mažąją šios bylos auką ėmėsi ginti ne teisėsaugininkai ar gražias kalbas iš aukštų tribūnų liejantys politikai. Mergaitę, kurią galėjo išnaudoti įtakingi pedofilai, savo pečiais pabandė užstoti tikėjimą valstybės teisingumu praradę paprasti piliečiai. Jų kantrybės taurę perpildė prieš mėnesį nuskambėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio per penkiolika minučių priimtas sprendimas, kad mergaitė nedelsiant turi būti perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, kurią D.Kedys kaltino pardavinėjus dukrelę pedofilams.

Ironiška, bet būtent Garliavoje teismo sprendimo dieną susirinkę žmonės, o ne savo pareigos neįvykdžiusi teisėsauga ir jos neveiklumo pridengti „dėdės dideliais sysalais“, šiandien kaltinami griaunantys teisinės valstybės pamatus, tarnaujantys nusikaltėliams, vykdantys minios teismą.

„Garliavoje susirinkę žmonės vykdo pilietinio nepaklusnumo akciją. Jie iš esmės sukilo prieš valstybinę sistemą, mesdami jai iššūkį. Jei valdžios institucijos jaučiasi visiškai teisios, jos turėtų imtis tam tikrų priemonių prieš žmones, kurie nepaklūsta įstatymams ir teismų sprendimams. Bet, atrodo, valdžios institucijos šiuo atveju nesijaučia teisios. Be to, užuot pripažinusios, kad veikė aplaidžiai, pridarė klaidų, ir pradėjusios jas taisyti, valdžios institucijos imasi sovietmečiui būdingų priemonių – kompromituoti politine sistema ir teisingumo vykdymu nusivylusius piliečius“, – sakė Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys.

Išvogta tiesa

Jau mėnesį prie Kedžių ir pedofilų galėtą išnaudoti mergaitę globojančių teisininkų Venckų namų besibūriuojantys žmonės tvirtina, kad neleis išvežti mažylės. Pirmomis dienomis po skandalu virtusio teismo sprendimo jų susirinkdavo iki pusantro tūkstančio, dabar būna mažiau. Legalios akcijos už mergaitės saugumą, nesipiktinant vietos valdžiai, buvo surengtos ir daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje.

„Žmonių prie Kedžių ir Venckų namų, be abejo, susirenka įvairių. Ir provokatorių ateina, bet tik vienas kitas. Buvo išgėrusiųjų, tačiau moterys juos gražiai išmaldavo išeiti. O rafinuotų nusikaltėlių, jų grupių nematau – juk čia ne materialiniai interesai“, – LŽ pasakojo dažnai susirinkusią minią aplankantis Garliavos kunigas altarista Jonas Varkala.

Anot jo, daugiausia protesto vietoje renkasi žmonės, jaučiantys pilietinę atsakomybę, išgyvenantys, kad mergaitę norima išplėšti iš vaikystės. „Paprastai, kai išvagia turtą, nebūna tiek protestų kaip tada, kai išvagia tiesą. Mes išvogtą tiesą ir puolamą vaiką giname“, – pabrėžė kunigas.

Beje, J.Varkalos dvasinė vadovybė nepritaria jo pasirinkimui būti su protestuotojais. „Bet... aš pirmiausia žiūriu savo sąžinės ir manau, kad kiekvienas žmogus jos turi žiūrėti“, – aiškino kunigas.

Susitapatinę su sistema

Į sambūrį Garliavoje atsargiai žiūri ne tik dvasinė valdžia. Daugumai politikų pastarojo meto įvykiai, regis, tapo skaudžiu antausiu. Neįtikima, tačiau politinės partijos, kurios iki šiol naudodavosi menkiausia galimybe pasipuikuoti įaudrintoje minioje, šiandien net nedrįsta susitikti su žmonėmis – susidaro įspūdis, kad bandoma pavaizduoti, jog Garliavos, kaip ir pedofilijos, kurios gijos nusidriekusios į aukščiausius valdžios sluoksnius, Lietuvoje apskritai neegzistuoja.

„Lietuvoje ne tik biurokratai tapatinasi su valstybe, nesuprasdami, kad yra priklausomi nuo visuomenės, bet ir didelė dalis renkamų politikų tai daro. Garliavoje žmonės tarsi sukilo prieš valstybės institucijų sprendimus. O kai tu tapatiniesi su sistema, tampi viena iš jos sienos plytų, tada ir stovi kaip siena prieš žmones“, – LŽ kolegų reakciją apibūdino Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Saulius Stoma.

Prieš pilietinį sambūrį jau rengiami ginklai. Seimo kabinetuose vis garsiau skamba balsai, reikalaujantys išvaikyti minią, taikant specialiąsias priemones.

Į tą pačią dūdą bandė pūsti ir laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavęs bei iš kailio nėręsis, bandydamas įtikti politikams, Raimondas Petrauskas. Jis puolė nurodinėti policijai ir reikalauti išvaikyti „Garliavos respubliką“. Argumentas svarus – „vieną kartą toleravus tokį piliečių elgesį, prasilenkiantį su teise, teisinis nihilizmas gali kartotis“.

VSD cituoja A.Ūsą?

Vis dėlto, kaip rodo pastarojo meto įvykiai, vis stiprėjantį desperacijos apimtų ir Garliavoje susirinkusių žmonių spaudimą skatina ne vien politikų baimės ar teisėsaugininkų siekis suvaldyti minią. Gal pirmą kartą Valstybės saugumo departamentas (VSD), iki šiol tik užuominomis sietas su Kauno įvykiais, aiškiai atskleidė ne tik stebintis, bet ir darantis įtaką procesams, susijusiems su šios pedofilijos bylos tyrimu.

Prieš savaitę dar nuo Baltarusijoje žuvusio Vytauto Pociūno pomirtinio šmeižto laikų oficialia VSD tribūna virtęs dienraštis pateikė sensacingą informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) itin slaptą posėdį parlamento rūmų „bunkeryje“. Kokios ten buvo analizuojamos valstybės paslaptys ar grėsmės nacionaliniam saugumui? Kaip teigė dienraštis, į „bunkerį“ pakviestas naujasis VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pristatė departamento veiklos ataskaitą, tačiau komitetą labiausiai domino įvykiai Garliavoje. VSD vadovas atskleidė, kad jo pavaldiniai atidžiai stebi D.Kedžio gerbėjų veiklą, be to, jau nustatė organizatorius, kurie susiję su Kauno kriminaliniu pasauliu. Saugumas net pateikė minios vedlių klasifikaciją. Pasak VSD vado, judėjimo priekyje – net kelios tamsaus plauko veikėjų grupės, siekiančios sukelti chaosą visuomenėje.

Tos grupės – tai esą protesto nuotaikas siekiantys kurstyti politiniai marginalai ir radikalai, teisėsauga nusivylę ir įpykę asmenys, tarp kurių esama ne kartą teistų, bei dėl Kauno tragedijos kilusiu triukšmu bandantys pasinaudoti Kauno organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai, ypač jų naujoji karta. Pastarųjų tikslas, kaip pranešė VSD ruporu tapęs ir vienintelis šį slaptą NSGK posėdį aprašęs laikraštis, – keliant sąmyšį pjudyti įvairias teisėtvarkos struktūras, menkinti pareigūnų galias ir autoritetą, taip pat, nukreipus teisėsaugos dėmesį, plėtoti šešėlinį verslą ir kitą nusikalstamą veiklą.

Įdomu, kad dar prieš G.Grinos pranešimą beveik pažodinę „nusikalstamą įvykių Garliavoje schemą“ tai pačiai žiniasklaidos priemonei išdėstė ne kas kitas, o dabar jau miręs pagrindinis įtariamasis pedofilijos byloje Andrius Ūsas. Paklaustas, kaip vertina prieš jo teismą „dirbtinai keliamą ažiotažą“, itin dažnai jam suteikiama tribūna naudojęsis įtariamasis rėžė: „Tai sąmoningas veikimas prieš teisėsaugą, sąmoningas dėmesio nukreipimas į niekinius dalykus.“

A.Ūso valstybė

„VSD, regis, įsitraukė į labai keistus dalykus, Lietuvoje tapo politiniu žaidėju. Ir tai labai pavojinga, nes siekis būti tam tikru politiniu faktoriumi, vienus politikus paversti savo sąjungininkais, kitus – oponentais, būdingas Lotynų Amerikos šalims, kai kariškiai ateina papasakoti civiliams, kaip reikia gyventi. Todėl galiu pasakyti: ne jų reikalas, ar žmonės protestuoja. Žmonės turi teisę tai daryti nepažeisdami įstatymų“, – kalbėdamas su LŽ pareiškė europarlamentaras, filosofas Leonidas Donskis.

Atrodo, piliečių teisė į protestus pripažįstama ne visų, juo labiau – teisėsaugininkų, kuriems įtaką daro VSD. Kauno rajono policijos pareigūnai ne pirma savaitė aiškinasi susibūrimo Garliavoje iniciatorius. Žmonės kviečiami į apklausas, kartais „pasikalbėti“ į komisariatą jie išvežami tiesiai iš akcijos vietos.

Dar daugiau – prieš kelias savaites savo galia vis labiau ėmęs tikėti dabar jau miręs A.Ūsas visai atvirai papasakojo, kad pareigūnai (ar ne iš to paties VSD?) pradėjo persekioti jam grasinančius interneto komentatorius. „Jau surinkta krūvos komentatorių. Jie keliais šliaužioja ir verkia, tikina, kad viskas įvyko netyčia. Dalyvauju visose apklausose ir puikiai matau, kokio lygio tie žmonės. Jeigu jie yra tokio pat kontingento kaip D.Kedys ir visa jo šutvė, tuomet traukiame atsakomybėn, o kitiems, kaip pasakyti, atleidžiama“, – prokuroro tonu aiškino A.Ūsas.

Tuo pat metu jis prasitarė, kad persekiojami ne tik komentatoriai, bet ir „kitokius veiksmus“ atlikę asmenys. „Dėl komentarų pradėti atskiri tyrimai. Yra labai daug bylų, tačiau kiek, negaliu pasakyti. Segame atskirus segtuvus, deriname laiką, kad juos „štampuotų“ ne po vieną, bet po dešimt. Su visais nėra kada gaišti laiko“, – samprotavo įtariamasis pedofilijos byloje.

Ir štai pats įdomiausias dalykas: paklaustas, ar nustatytiems grasintojams kels bylas civiline tvarka, A.Ūsas išdidžiai pareiškė: „Ne, tai jau valstybės reikalas.“

Klausimų daugėja

Kokios įtakos įtariamasis pedofilijos byloje A.Ūsas, kurio artimiesiems net laikinasis generalinis prokuroras nurodė galimybę „reabilituoti“ jį po mirties, turėjo Lietuvos jėgos struktūroms, pirmiausia – VSD? Kodėl A.Ūsas, laukdamas teismo, galėjo dalyvauti piliečių apklausose, kodėl buvo toks tikras, kad jam nepalankius asmenis į teismą duos valstybė, kodėl būtent jis galėjo susipažinti su byla, kurioje išvardyti pedofilijos byloje surinkti įkalčiai? Kodėl A.Ūsas, nors jam buvo pateikta rimtų kaltinimų, gaudavo konkrečių žiniasklaidos priemonių tribūną, kai kitiems žurnalistams, norėjusiems išklausyti abi šalis, apsaugininkų valia jis būdavo nepasiekiamas? Kodėl būtent šis žmogus girdavosi kas rytą gaunantis visų žiniasklaidos pranešimų santraukas, pateikiamas tik aukščiausiems politikams, tad esą galėdavęs nuspręsti, su kuo nori bendrauti? Pagaliau kodėl prokuratūros atstovai buvo labiau linkę aukoti savo postus (jų neteko 11 pareigūnų), bet nekeisti bylos eigos, o politikai, kuriuos bandyta pakalbinti apie keistus sutapimus, tik durdavo pirštu aukščiau arba tyliai ištardavo tris raides – VSD?

„Požymių, jog VSD aktyviai domisi šia byla, buvo matyti nuo pat pradžių. Ponas G.Grina, kalbėdamas Seime, tik patvirtino dalies politikos apžvalgininkų spėjimus, kad vis dėlto už šios istorijos stovėjo ir tebestovi mūsų slaptosios tarnybos, – dėstė Piliečių santalkos pirmininkas D.Kuolys. – Visa ši istorija mįslinga. Lieka daug neatsakytų klausimų, kaip ir V.Pociūno žūties atveju, ir bent kol kas pastangų juos išsiaiškinti nematyti.“

Galimos sąsajos

Dar šių metų pradžioje kalbėdamas apie akivaizdų siekį marinti bylą D.Kuolys minėjo, kad tokia įvykių eiga itin palanki mažosios liudininkės minėtam, bet nei ieškotam, nei nustatytam trečiajam bylos veikėjui Aidui. Būtent šį mistinį pedofilą visuomenė vis dažniau sieja su specialiųjų tarnybų noru trūks plyš užgniaužti tyrimą.

„Viešai skelbta, kad anksčiau A.Ūsas buvo Darbo partijos narys. Kai išsiskyrė „Dujotekanos“ ir Viktoro Uspaskicho interesai, pamėginta nuo Darbo partijos atskelti grupę žmonių. VSD yra nemažai paveikęs šios partijos skilimą. Atsirado Pilietinės demokratijos partija, o A.Ūsas priklausė tai grupei, kuri gravitavo iš V.Uspaskicho partijos „pilietininkų“ link“, – jau tuo metu samprotavo D.Kuolys.

Jo teigimu, pedofilijos įtarimais pažymėto A.Ūso santykiai su VSD vadinamaisiais valstybininkais galėjo tapti rimto tyrimo objektu. Deja, įvyko kitaip – prokurorai, lyg klausydami nurodymų „iš viršaus“, dėjo visas pastangas, kad tyrimas iš esmės žlugtų, o gijos, galinčios nuvesti prie to paties anonimo Aido ir galbūt kitų įtakingų asmenų, būtų nukirstos.

Tad ne veltui ir D.Kuolys, ir europarlamentaras E.Donskis, ir kiti apžvalgininkai tvirtina: dabar pedofilijos byla taps rimtu išbandymu tiek naujajam Generalinės prokuratūros vadovui Dariui Valiui, tiek VSD vairą perėmusiam G.Grinai. Iš šių pareigūnų tikimasi reformų ir permainų, kitaip, kaip nuogąstauja L.Donskis, kalbėdamas apie G.Griną, „jis bus pats reformuotas“.

Baus ne pedofilus

Aplinkybės tiems, kurie stengiasi ne ištirti, o tyliai numarinti ištisus metus Lietuvą drebinančią pedofilijos bylą, kol kas – kraupiai palankios. Balandžio viduryje Pakaunėje lyg netyčia buvo rastas ir tik artimųjų iniciatyva atpažintas D.Kedžio kūnas. Kaip skelbta, jis mirė sava mirtimi, prisigėręs ir užspringęs skrandžio turiniu.

Prokurorai, netrukus sukvietę spaudos konferenciją, drebančiomis rankomis ir stringančiais balsais pranešė, kad beveik trejus metus tiesos dukrelei ieškojęs D.Kedys – šaltakraujis žudikas, vienas atėmęs gyvybę teisėjui Jonui Furmanavičiui ir buvusios sugyventinės seseriai Violetai Naruševičienei, dar ir įkalčių paslaugiai palikęs triskart daugiau nei reikėtų.

Praėjusį savaitgalį mirus vieninteliam įtariamajam A.Ūsui (taip pat, regis, prisigėrusiam ir nuskendusiam pakelės griovyje), pagrindo tęsti bylą, prokurorų akimis, lyg ir nebeliko. Mirusio A.Ūso artimieji gali iki rudens apsispręsti, ar „reabilituoti“ jį, kaip patarė prokurorai.

Atrodo, Lietuvoje kartojasi prieš dešimtmetį Latvijoje įgyvendintas pedofilijos bylos nagrinėjimo scenarijus. Įtariamieji ir kaltintojai pasitraukia iš gyvenimo, galimo tinklo egzistavimo net nebandoma aiškintis, o kalti lieka teisingumo reikalaujantys asmenys.

„Nežinau, gal aš kaip tėvas kitomis akimis žiūriu ir kitaip suprantu mergaitės žodžius, kuriuos ji kartojo per apklausas ir ekspertizę. Bet gal yra Lietuvoje žmonių, kurie tokių vaiko žodžių nebegali suprasti kitaip, – tai yra pati šlykščiausia prievarta, išsigimėlių, iškrypėlių, pedofilų orgijos... Nežinau, gal „kvalifikuoti“ prokurorai mato kitaip...“ – praėjusį rudenį prarasdamas viltį surasti tiesą viešame laiške aukščiausiems politikams ir teisėsaugininkams rašė D.Kedys.

Prabėgo metai. Tyrimas rimsta. Teisėsaugininkai, numoję ranka į pedofilų paieškas, ieško kitų nusikaltėlių – taikią kovą su nesuvokiamais sprendimais pradėjusių piliečių.

N.Venckienė: „Gal A.Ūsas šiuo metu plastinę operaciją darosi?“

Sekmadienį pavakary buvo pranešta, kad Alytaus rajone šalia keturračio motociklo rastas negyvo vyro kūnas yra pedofilija kaltinamo Andriaus Ūso. Tačiau mįslingos Andriaus Ūso tapatybės nustatymo aplinkybės bei atsisakymas daryti DNR ekspertizę leidžia manyti, jog tai gali būti tik A.Ūso mirties imitacija.

Pranešta, kad Andriaus Ūso tapatybė nustatyta pagal keturračio motociklo, šalia kurio buvo rastas kūnas, registracijos dokumentus.

Antra, tai, jog rastas kūno yra Andriaus Ūso, patvirtino į lavono radimo vietą atvykę Alytaus r. policijos pareigūnai – esą jie atpažino Andrių Ūsą. Tačiau vyras, kuris rado lavoną, ištraukė jį iš vandens telkinio ir matė veidą, teigė Andriaus Ūso neatpažinęs. Be to, nereikia pamiršti to, kad Alytaus r. – ypatinga vieta. Būtent šitame rajone, kuris teisėsaugos kuluaruose vadinamas „Grigaravičiaus zona“, buvo įvykdyta keletas mįslingų autoavarijų prieš rezonansinėse bylose minimus asmenis, atskleidusius Alytaus teisėsaugininkų korupciją ir nusikalstamus darbo metodus, įskaitant bylų sufalsifikavimą.

Trečia, Generalinė prokuratūra atsisakė skirti lavono DNR ekspertizę. Dar pirmadienį l.e.p. generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas „Karštam komentarui“ sakė, kad DNR ekspertizė nebus daroma. Priežastis – esą A.Ūso artimieji ir taip atpažino, jog rastas kūnas yra A.Ūso. Tačiau R.Petrauskas atsisakė įvardinti, kas konkrečiai iš A.Ūso „artimųjų“ atpažino kūną.

Primename, kad Drąsiaus Kedžio kūną taip pat buvo atpažinę D.Kedžio artimieji – sesuo Neringa Venckienė, pusseserė Sonata Žukauskienė ir D.Kedžio tetos. Tačiau prokuratūra, nepaisant to, be to, negavusi D.Kedžio tėvų sutikimo, atsivežė D.Kedžio kūną į Vilnių ir čia atliko ekspertizę bei pagal DNR nustatė, kad rastas ir artimųjų jau atpažintas kūnas tikrai yra D.Kedžio.

Tuo tarpu norėdama ištirti A.Ūso kūną Vilniuje, prokuratūra iš pradžių gavo A.Ūso tariamos žmonos leidimą.

„Karšto komentaro“ šaltiniai iš A.Ūso aplinkos, dar praėjusią savaitę kalbėję su A.Ūsu, „Karštam komentarui“ teigė manantys, jog A.Ūso santuoka su Guoda galėjo būti fiktyvi.

„Tai galėjo būti užlegendavimas – tai labai įprastas dalykas struktūrose“, - sakė operatyvinėse struktūrose dirbę redakcijos šaltiniai iš A.Ūso aplinkos. - "Kadangi vasarą D.Kedys jau pradėjo lakstyti pas žurnalistus, kaltindamas Andrių Ūsą prievartavus jo dukrelę, taip pat išplatino mergaitės pasakojimą, sukūrė interneto svetainę, tai pirmas žingsnis, kuris turėjo kažkiek "atplauti" Ūsą ir visuomenei parodyti, kad Ūsas ne pedofilas, o normalus žmogus, buvo vedybos".

Pasak šaltinių, šitas legendos metodas yra labai plačiai taikomas. "Štai dabar, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje aukštas pareigas užima keli pederastai, kurie irgi dėl priedangos turi šeimas. Dar sovietmečiu jie sudarė su savo žmonomis sutartis - jos žino, kas jų vyrai, tai yra kokia jų seksualinė orientacija, kad pagimdys po vieną vaiką, o vyrai žmonas ir vaikus finansiškai išlaikys, tačiau gyvens savo - pederastinį - gyvenimą. Tokią pačią vedybų sutartį buvo sudaręs ir vienas Prezidento V.Adamkaus patarėjas - jis Prezidentūros renginiuose pasirodydavo su "žmona", jų nuotraukos puikuodavosi "Stiliaus" žurnale, tačiau tarp jo ir žmonos buvo sudaryta sutartis ir jie gyveno kiekvienas savo gyvenimą", - apie kelias užlegenduotas santuokas papasakojo redakcijos šaltiniai.

Pasak šaltinių, praėjusią savaitę Andrius Ūsas neslėpė, kad žino, kaip baigsis pedofilijos bylos teismo posėdis. Esą A.Ūsas buvo įsitikinęs, kad bus išteisintas, nes jam esą tą pažadėjęs vienas aukštas VSD pareigūnas, kuris, pasak šaltinių, jam visus reikalus prokuratūroje ir tvarkė.

Šaltinių teigimu, A.Ūsas net neslėpė to saugumiečio pavardės ir pokalbyje vis minėjo, kad „XX viską sutvarkys“.

Aukšto saugumo pareigūno pavardė redakcijai žinoma.

Be to, pasak šaltinių, A.Ūsas esą neslėpęs, kiek jam kainavo ši pedofilijos byla.

Dėl to, kad prokuratūra atsisakė skirti DNR ekspertizę, bei dėl mįslingo Andriaus Ūso tapatybės nustatymo, mirusiojo tapatybe abejoja ir Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė.

„Gal Andrius Ūsas šiuo metu plastinę operaciją darosi? Gal čia visai ne Andrius Ūsas?“ – svarstė N.Venckienė, sužinojusi, kad sekmadienį rasto negyvo lavono DNR ekspertizė nebus daroma.

Beje, negyvo vyro lavonas, kuris nežinia kieno atpažintas kaip Andrius Ūsas, rastas netoli praėjusių metų spalio 5 d. nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus tėviškės.

Liudininkai neigia, kad žudė D.Kedys

Generalinė prokuratūra turi didžiulį galvos skausmą – kaip nutildyti tuos liudininkus, kurie matė, kaip buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Pastarosios kaimynė LL papasakojo mačiusi, kaip D.Kedys buvo pagrobtas žudynių dieną, tik atvažiavęs prie Violetos namų, surakintas antrankiais, ir išvežtas.

„Kur tik nesikreipė, visur jam kelias buvo užkirstas, kol galiausiai patį Drąsių Kedį ėmė persekioti, - LL pasakojo viena šios tragedijos liudininkė, - tuomet ir D.Kedys nutarė, kad laikas jam pačiam veikti ir ieškoti to Aido. Jis mūsų paprašė, kad padėtume ieškoti to Aido, nes kaip kaimynai matome, kokios mašinos prie Violetos namų stovi. Taip, sakiau D.Kedžiui, kad Violeta, matyt, turi kažkokį kavalierių, nes ėmė pati rengtis gražiau ir jos dukrelė buvo gražiau apsirengusi. Dar su kaimynais pasikalbėjome, kad, matyt, Violeta gerą turtingą draugą susirado. Mes pradėjome užsirašinėti numerius tų automobilių, kurie sustodavo prie Violetos namų, tai aš, tai mano vyras užsirašydavo. Ir siuntėme tuos numerius telefonu D.Kedžiui“.
„Spalio 5 d. D.Kedys atvažiavo prie Violetos namų ne taip jau anksti ir mes kaip tik buvome kieme, - pasakojo moteris, - Drąsius paklausė, ar ne mes skambinome ir pasakėme, kad važiuok staigiai pas Violetą, nes Aidas kaip tik atvažiavo. Oi ne, mes atsakėme su vyru, kad neskambinome. D.Kedys paklausė, tai kaip čia dabar suprasti. Mes pasakėme, kad tu žiūrėk – prie Violetos namų stovi tokia pat mašina, kaip tavo. D.Kedys pasakė, kad išsiaiškins. Jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo pamažu važiuoti link Violetos namų. Sustojo netoli jos namo, ir mes žiūrime, kad D.Kedys rankose laikė ginklą. Nu kas čia dabar bus? D.Kedys priartėjo prie tos mašinos durų, kaip staigiai iš jos išlipo du vyrai ir pribėgę sako: „rankas aukštyn“. Jie staigiai užlaužė D.Kedžiui rankas ir surakino antrankiais bei įsodino į savo automobilį. Po to vienas iš tų dviejų, toks apypilnis mažo ūgio pribėgo prie D.Kedžio automobilio, matyt, pažiūrėti, ar ten nesėdi kas nors dar. Jis įsėdo į D.Kedžio automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo. Aš sakau, nu eisiu, iškoliosiu Violetą, kad su savo išdaigomis padarė D.Kedžiui pasalą, kad jį suimti. Tačiau mano vyras neleido to daryti, todėl abu parėjome namo. Papasakojau apie šį įvykį kaimynei, tai ji ir sako, ot mergos prisidarė. Mums bekalbant prie Violetos namų pradėjo viena paskui kitą važiuoti policijos mašinos, ir taip sužinojome, kad Violeta nušauta. O viešpatie, tai Aidas nušovė su savo kitu neužauga, ir D.Kedį pagrobė. Tačiau policininkai mums liepė eiti, netrukdyti.
Parėję namo, per radiją išgirdome, kad D.Kedys nušovė teisėjus ir Violetą. Pagalvojome – kas čia darosi, juk jis net iki Violetos durų nebuvo nuėjęs, jį patį pagrobė nežinia kokie gangsteriai, Aido pasamdyti. Ir iš vis ar čia Aidas, tokie žmonės tikrais vardais nesivadina. Kai kitą dieną per televiziją parodė, kad žurnalistai klausinėja kaimynų, tai vėliau atėjo moteris, prisistatė, kad iš kriminalinės policijos ir mums liepė nieko nepasakoti, net žurnalistams. Nes paskui būna nemalonumų. Todėl tylime, kad nieko nematėme, esame įbauginti ir kur kreiptis, papasakoti, kad bent prokurorais pasitikėtume. Tačiau sekame, kas vyksta, ir matome, koks tai melas. Bet ir D.Kedžio lavoną rado prie Kauno marių. Todėl dabar mes tikrai jaučiamės įkaitais. Mano vyras sako, kad jis mano, kad padeginės kaimynams naktį namus, jeigu sužinos, kad prasižiojome. Kol laisvėję dar tie du herojai, kurie D.Kedį pagrobė ir išniekino.
Dėl aiškumo paaiškinsiu ir ką manau apie D.Kedį, kurio dukrą nuskriaudė pati motina, nesugalvodama, kaip kitaip prasimanyti pinigų. Tai kaip nebijoti? Kai aš nuvažiavau pas draugę, ir per televiziją pamačiau, kad ten susirinkę žmonės meldžiasi, mes su drauge abi verkėme. Kaip pasakyti, kaip padėti, kad tie niekšai taip su žmonėmis elgiasi. Kreipėsi dėl išprievartauto vaiko, tai nužudė ir tėvą. Draugė man sakė, kad žino „Laisvo laikraščio“ adresą. Todėl ir kreipiausi į jus, gal jūs atliksite kokį tyrimą. Daugiau tai tikrai nėra kur kreiptis, tik jūs dar likote, ir jumis pasitikime“.

Be šių liudininkų, prokurorai turės nutildyti ir kitą liudininką, kuris matė, kaip teisėją J.Furmanavičių nušovė du piliečiai, ir nė vienas iš jų nebuvo panašus į D.Kedį. Plačiau apie tai skaitykite "Laisvame laikraštyje"

Pamastymai

Pagaliau, ūso teismo išvakarėse, pusę metų kurpę, lipdę ir siuvę baltais siūlais pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės bylą, prokurorai kreivomis šypsenomis veide pareiškė - Kedys žudė vienas. Nors žmogžudystę matę liūdininkai tvirtina matę 2 žudikus, tačiau prokuratūros tai nedomina. Nors aplamai, mano manymu, teisingas bylos sprendimas prokuratūrai ir nereikalingas. Kur daugiau kaip pusę metų buvo šie " tyrėjai" , kurie tiek laiko ieškojo pirštų anspaudų autobusiuke. Juk buvo darytos kratos Kedžių namuose. Neįtikėtina, kad tada nebuvo iš namų paimti Drąsiaus pirštų anspaudai. Tačiau tada, dar esant gyvam ir kažkur laikomam Kedžiui nebuvo galima suversti klano padarytų žmogžudysčių, kadangi dar nebuvo nuspręsta ir pati Kedžio lemtis. Gal buvo norima palaužti jį atgailai už jo nepadarytus nusikaltimus ir pedofilų paviešinimą padarant jį narkomanu ar padaryti jį zombiu vsd naudojamu psichotroniniu atminties fabrikavimu. Tačiau matomai nepavykus tokiam planui ir spaudžiant laikui (artėja ūso) teismas, Kedys nužudomas. O tada dideliame patose prokurorai artėja prie savo kurpto betselerio baigiamosios dalies - atimti pagrindinę bylos liūdytoją ir nukentėjusią iš globėjos ir atiduoti ją pedofilų draugužei ir bendrininkei tvirkinant mergaitę, užkabinti Kedžiui abi žmogžudystes ir tada išteisinti ūsą. Na, o palikdamas savo ginklą - vizitinę kortelę, iš kurio net nebuvo šaudoma, prie Naruševičienės kūno, a.a.Kedys matomai norėjo parodyti, kad prokurorai tokie buki ir gali nesuprasti, kad čia jo darbas ir neduok Dieve kad neapkaltintų ko nors kito. Na toks paprastas pasirodo ir teisingas vyrukas tas Kedys. Na, o lipdukus Kedžiui pardavusios bendrovės savininkas iš širdgėlos " pasikorė" , o žvejys, matęs kaip du žudikai padėjo Drąsiui kaip angelui atskristi prie marių, " užsuko" į psihiatrinę pasigydyti (Petrausko žodžiais) pats, tik va žmogelis niekaip negalėjo prisiminti, kaip jis ten pateko. Įdomu kiek dar prireiks lavonų, kad prokurorai įrodytų mums, durneliams, pedofilų tiesą. Ir dar norėjau paklausti, ko verta prokurorų " tyrusių" šią pedofilijos ir trigubos žmogžudystės bylą priesaika - „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.

Kedofilo išpažintis

Tomas Viluckas

2010-05-25 07:05

Mus vadina kedofilais, fanatikais, ligoniais, kriminaliniais garliaviniais, treninginiais ir kitais nuostabiais epitetais. Mes įpratę prie vadinamojo elito intelektualaus plūdimosi manierų, pamokslaujančio tono, postringavimo apie teisinę valstybę bei europietiškas vertybes.

Kadaise žydų religinis elitas pirmuosius Jėzaus Kristaus mokinius pavadino įstatymo neišmanančiomis padugnėmis, o dabar iš žiniasklaidos ložių ir orių pareigūnų lūpų esame paversti į linčo teismą vykdančią minią. Istorija parodys, kas yra kas, bet prisiminkime, kad anie „padugnės“ sukūrė civilizaciją, o jų teisėjus paglemžė užmarštis.

Taip pat įpratome per dvidešimt metų šioje valstybėje būti statistiniu niekalu, kuris yra vertas tik naujos mokesčių eilutės ar dar vieno taupymo vajaus. Sukandę dantis pusę savo mėnesio pajamų paliekame prekybos centruose už kasdienę duoną, kitą dalį - degalinėse, o trečią už suvargusį stogą virš galvos.

Įpratome, kad teisingumas šioje šalyje yra turtingųjų ir įtakingųjų privilegija, nors skelbiamas ir mūsų vardu. Temidė akla tiems, kurie plėšia bei vagia, bet išplečia akis, kai kas nors sukruta ginti savo teisių. Ar verta tuo stebėtis, nes ir pati valstybė yra tapusi galingųjų nuosavybe, juk jie visada žino geriau už mus, kas mums reikalinga ir naudinga.

Mus nuolat kaltino, kad esame blogi piliečiai, kad neiname balsuoti arba renkamės „ne tuos“, o kai išdrįstame viešai susiburti esame skelbiami valstybės priešais. Prieš keletą metų mums džiaugsmingai bei entuziastingai pranešdavo apie oranžines, rožines, džinsines revoliucijas posovietinėje erdvėje, kurios ten esą atneš demokratiją.

Vos prabilome ape violetinę revoliuciją mus pavertė patyčių objektu, nes revoliucijos gali kilti „ten“, kur diktatoriai, chanai, bajai, kur sukyla užguita liaudis! Tačiau šiukštu jų negali būti čia, kur klesti teisinė valstybė priešakyje su labiau už Romos popiežių neklystančiu Konstituciniu teismu ir politinių lėlininkų klanais.

Lietuvai reikia būtent violetinės revoliucijos. Kunigai mums sakė, kad violetinė spalva katalikybėje reiškia atgailą ir apsivalymą. Tai – nemadingi ir nepatogūs žodžiai. Tačiau mums šito pasiutusiai reikia, nes, priešingu atveju, čia mūsų vaikai nebenorės gyventi.

Jei ir toliau Lietuvoje vyraus stipresniojo teisė, jei neapsivalys teisėsauga ir politika nuo korupcijos bei praeities šešėlių, Lietuvos paprasčiausiai neliks.

Taip, mes galime pakęsti viską, nes esame maži, paprasti ir nereikalingi žmonės. Mes įpratome tik keiktis, kai gyventi sunku, bet nebegalime tylėti, kai šioje šalyje nesaugūs tampa mūsų vaikai. Tokia šalis neturi ateities.

Taip mes nebetikime ir nepasitikime savo valstybės teisiniais ir valdžios institutais, bet dar viliamės. Dar širdyse rusena viltis, kad tautos valia gali būti veiksminga ir išgirsta. Viltis sako kvailių motina, bet be jos gyvenimas neturi prasmės.

Todėl Klonio gatvėje Garliavoje gyvenanti mergaitė nėra tik auka. Ji - išniekintos, išprievartautos, pažemintos mūsų Lietuvos simbolis. Mes ginsime ją tokią, nepaisant to, kad paskutinės kartos komjaunuoliai, saugumiečiai, kapsukiniai teisėsaugininkai nori ją iš mūsų atimti.

Praėjusią savaitę galėjote suprasti: ji – mūsų.

Prokuroro slepiami faktai

Prokuroras Petrauskas, o prieš tai ir Valantinas, nustatė paskelbdami, kad du asmenys baltu autobusiuku su " Kauno keliu" lipdukais atvažiavo ir nužudė Furmonavicių ir po to Naruševičienę. Lipdukus pagaminti reklamos firmoje užsakė Drąsius Kedys. Pagal prokurorų versiją – tai nenuginčijamas ir tiesioginis žmogžudystės faktinio įrankio rodymas. Bet pamąstom ir paanalizuojam faktus. Ar iš tikrųjų taip yra, kaip stengiasi įtikinti prokuroras Petrauskas? Taip, D.Kedys turėjo balta autobusiuką. Bet tai ne tas , kuris buvo rastas prie Ūso namu! Tokį patį balta autobusiuką su galiojančiu draudimu ir tech. apžiūra nežinomi asmenys nupirko iš prokurorų nustatyto asmens, bet šios transporto priemonės neregistravo. Toliau. Buvo reklamos firmoje užsakyti lipdukai " Kauno keliai" . Asmuo, kuris užsakinėjo lipdukus, prisistatė, kad jis dirba Kauno keliuose ir prašė užregistruoti užsakovą būtent Drąsių Kedį. Bet veliau darbuotojai patvirtino, kad užsakymą vykdė tikrai ne D. Kedys. Neabejotina, kad pirko balta autobusiuką ir užsakė lipdukus " Kauno keliai" tiesioginiai Furmonavičiaus ir Naruševičienės kileriai, kurie dėmesio atitraukimui panaudotą transportą paliko prie Ūso namų. Tai kyla klausimas : kodėl neieškoma (net nebuvo sudaromi foto robotai) asmenų, kurie pirko nusikaltimo įrankį- autobusiuką ir lipdukus ? Juk tikruosius kilerius ne tik matė šie žmonės, bet ir betarpiškai su jais bendravo. Buvo paskelbta, kad reklamos firmoje buvo išimtos vaizdo įrašo kasetės. Tai kokiam tyrimui išėmė vaizdo įrašo medžiagą ? Tai kodėl visiška tyla, kas toks buvo nufilmuotas? Tyrėjai vykdė prokurorų užduotį išimti visus vaizdo įrašus iš visu taškų, kurie įrengti išorės filmavimui numatomame autobusiuko važiavimo kelyje nuo žudynių vietos iki Ūso gyvenamosios vietos. Toks veiksmas paaiškinamas labai paprastai : išorės stebėjimo kamera užfiksuos video pravažiuojantįjį - kas iš tikrųjų sėdi prie vairo ar šalia jo. Žinant ta aplinkybę, kad tyrėjų komanda Paulausko atrinkta iš Minsko Dzeržinskio vardo aukštosios mokyklos absolventų : abejingu apsileidėlių, girtuoklių, amoralių tinginių, o kitaip oficialiai Petrausko vadinamais aukščiausios kvalifikacijos specialistais - tai realiai tikėtina, kad ne iš visų taškų išėmė video įrašus. Gal dar yra galimybė peržiūrėti tų tragiškų dienų įrašus ir kitose gretimose gatvėse. Pagal įrašus galima nustatyti iš kur atvažiavo kileriai. Be to, Kauno miesto pagrindinės sankryžos, bei daugelis eismo ruožų filmuojama. Klausimas prokurorui Petrauskui: gal ryšitės paaiškinti, kodėl nesiaiškinama, kas išorės video kamerose užfiksuoti lipdukų užsakovai ir " Kauno kelių" autobusiuko tos dienos važiuotojai? Furmonavičiaus nužudymo vietoje yra liudininkų, kurie paliudijo, kad matė iš žudynių vietos išvažiuojančius du asmenis, bet nei vienas net nepanašus į D.Kedį ar A.Žilių. Tai kaip sveiku protu suderinti Petrausko ištirtą " faktą" , kad žudė vienas D.Kedys

Viešas laiškas Lietuvos vadovams

VIEŠAS LAIŠKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI,

SEIMO PIRMININKEI

PAŽEIDĖM ĮSTATYMĄ - KAI STOVĖJOM BALTIJOS KELYJE,

PAŽEIDĖM ĮSTATYMĄ - KAI STOVĖJOM PRIE BOKŠTO IR SEIMO...

MANAU, KAD PAŽEIDĖM SAVO SĄŽINĘ - KAI VISĄ LAIKĄ BALSAVOM UŽ "ATSTOVUS VALDŽIOJE".

Kėdainių miesto apylinkės teismo teisėjo Varsackio sprendimas NEDELSIANT perduoti mergaitę motinai, kurios draugui pareikšti įtarimai dėl mergaitės tvirkinimo, švelniai tariant, KEISTAS:

- į vaiko interesus neatsižvelgta - motina neturi nei gyvenamosios vietos, nei pajamų, yra slapstoma ir saugoma, - ar galima į tokias sąlygas perduoti vaiką, kuris gyvena saugiai tarp tėvo giminių? Mažametės tvirkinimu kaltinamo Andriaus Ūso baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti. O civilinė byla dėl vaiko perdavimo motinai išnagrinėta akimirksniu. Niekam nėra paslaptis, kad L. Stankūnaitė bendrauja su A. Ūsu ir šis asmuo yra nukentėjusios mergaitės krikštatėvis.

- jei jau kalbėsime apie "teisinę valstybę", tai teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinius reikalavimus.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus. NEĮEINA.

Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad sprendimai nedelsiant turi būti vykdyti tokiais atvejais: 1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalą, atsiradusią sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę; 2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, - už naudojimąsi jo išradimu; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) dėl darbuotojo grąžinimo į darbą; 5) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

Taigi, teisėjo nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų, reiškia, NUTARTIS NETEISĖTA. Tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba, nekalbant apie tai, kad pažeidžiama Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija, prieštarauja teismų praktikai.

ĮSIDĖMĖTINA, kad visi CPK išvardinti atvejai liečia DAIKTUS, reiškia, KĖDAINIŲ teisėjas MERGAITĘ traktuoja kaip DAIKTĄ (kaip kokį tai pelų maišą, kurį skubiai teikia perduoti). O iš neteisės negimsta teisė. Teisėjas pažeidė mergaitės KONSTITUCINĘ TEISĘ, TEISĘ Į GYVYBĘ. Mergaitės gyvybei gresia realus pavojus, nes ji pateks į galimai pedofilų tinklo rankas, įtarimai A.Ūsui nepanaikinti, mergaitė vienintelė liudininkė šioje byloje, todėl jai gali būti taikomos poveikio priemonės arba su ja gali būti susidorota. Todėl pasipriešinti tokiai NETEISEI yra visų PILIEČIŲ pareiga, to reikalauja vaiko gyvybinis interesas.

"Konstitucinė demokratinė valstybė remiasi šia prielaida: ne valdžia kuria žmogaus teises, bet žmonės gimsta turėdami savo neatimamas teises, savo pačių ir savo palikuonių labui negalime jų atiduoti. Tos teisės - tai TEISĖ GYVENTI. TEISĖ BŪTI LAISVAM. TEISĖ SIEKTI LAIMĖS. Valdžia nesukuria tų teisių. Žmonės sukuria valdžią toms teisėms įtvirtinti".

Ir štai tokioj situacijoj, o dar turint galvoje kitas labai neaiškias aplinkybes, VALSTYBĖ turi atsistoti mergaitės pusėje ir pasakyti:

Negalima vykdyti tokio teismo sprendimo ir dar nedelsiant - per daug jau jis įtartinas ir nepagrįstas atrodo. Todėl reikia stabdyt viską, kol pasibaigs teismai, išaiškės visos aplinkybės, kol bus galima be jokių abejonių arba perduoti mergaitę motinai, arba kitaip spręsti jos likimą.

Ar yra mūsų valstybėje tokia institucija, toks žmogus, kuris galėtų taip padaryti?

Ar mūsų valstybei nusispjaut į tokią smulkmeną, kaip šešiametės mergaitės sveikata ir likimas, (kita mergaitė, LT pilietė, jau nežinia kur ir kaip ja rūpinasi.), kaip jau nusispjovė į tris gyvybes šioje drumzlinoje istorijoje..

MES, ANGLIJOS LIETUVIAI, SAKOME DRĄSIAI - ANGLIJOS, NES TAI VALSTYBĖ, KURI MUS PRIGLAUDĖ IR LEIDO GYVENTI NEPRARANDANT ORUMO, PILETIŠKUMO IR KITŲ VERTYBIŲ, NORIME PAKLAUSTI:

- Kodėl nebuvo galima sulaukti įtariamojo pedofilija A. Ūso galutinio teismo sprendimo???

- Kieno įrankis yra L. Stankūnaitė ir kam naudinga eskaluoti L. Stankūnaitės dukters atsiėmimą, provokuojant kruvinas riaušes?

- Kas rengia provokacijas Lietuvoje, sąmoningai bandydami sukelti masinius neramumus? Nes atsižvelgiant į tai, kad paskutiniais metais Prezidentė buvo tas vienintelis Žmogus, kuris parodė, kad dar kažkas rūpi, šią teismo nutartį vertiname kaip sąmoningą provokacija prieš Prezidentę ir Lietuvos valstybę. Nes savaime suprantama, kad po tokio teismo sprendimo žmonių akys ir pagalbos šauksmas nukrypo į Prezidentę.

- kodėl valstybės vadovai vadina nusikaltimu žmonių pilietinį pasipriešinimą neatiduoti D.Kedžio dukrelės pedofilų klanui, o prokuratūros veiksmų nusikalstamais nevadina.

2009 m. Spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria panaikintas prokuratūros nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atmesti D.Kedžio skundą dėl Laimos Stankūnaitės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pedofilijos byloje. Tai yra Vilniaus apygardos teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad Laima Stankūnaitė buvo nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn NEPAGRĮSTAI. Vilniaus apygardos prokuratūra turėjo vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir patraukti Laimą Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn, bet to nepadarė. Valstybės galvos kaip susitarę tvirtina, kad teismo sprendimai yra vykdytini...., jie turi būti vykdomi....., įstatymo nevykdymas yra taip pat netoleruotinas kaip ir bet koks kitas nusikaltimas. Kyla klausimas, kodėl ir kokiais istatymais, bei kodeksais remdamiesi prokurorai nevykdo 2009 m.spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties?

- Ar valstybė jau nusavinta "grupelės draugų"?

Mūsų seneliai buvo tremiami i Sibirą, dauguma atsilaikė, grįžo į Lietuvą, nes, anot jų, tai gimotoji jų šalis, kurioje savi namai, pievos, žemės ir t.t.

Mūsų tėvai stovėjo prie televizijos bokšto, traiškomi sovietų tankų, bet ir čia atsilaikė, nes gynė savo šalį.

Šimtai tūkstančių stojo susikibę už rankų Baltijos kelyje, kad parodytų, kokie jie yra vieningi, gebantys apginti savo šalį.

Bet čia ir sustokime. Ar buvo verta tai daryti?

“Šioje situacijoje svarbiausia vaiko interesai, kuriems apginti turi būti dedamos visos įmanomos pastangos. Visos institucijos, nuo kurių priklauso mergaitės likimas, privalo daryti viską, kad vaiko teisės būtų garantuotai apsaugotos……. Tik teisinėmis priemonėmis, kuo atsakingiau ir profesionaliau jas taikant, bus įmanoma pasiekti teisingą sprendimą“, – sakė valstybės vadovė.

"Galiu vienintelį dalyką tik pasakyti - teismo sprendimai yra vykdytini, jie turi būti vykdomi. Tokia praktika, kai jie nevykdomi, nepateisinama. Aš suprantu puikiai, kad daug kam gali atrodyti, kad vienas ar kitas spendimas yra neteisingas, galbūt vienas ar kitas sprendimas gali būti neteisingas, tačiau teisinėje valstybėje yra vienintelis kelias - būtent teisiniu būdu ir ginčyti sprendimo tinkamumą", -sakė teisingumo ministras.

„Įstatymas labai aiškiai nustato, kaip įgyvendinami teismo sprendimai, ir įstatymo nevykdymas yra taip pat netoleruotinas kaip ir bet koks kitas nusikaltimas. Tai aš čia neturiu daug ką komentuoti. Aš suprantu žmonių emocijas, bet lygiai taip pat jaučiu nerimą, kad pasidavus emocijoms išties kai kurie principiniai teisinės valstybės principai gali būti nebegerbiami“, - laidoje „Savaitės atgarsiai“ pirmadienį sakė A. Kubilius.

„MES SAKOME, KAD SVIESTAS SVIESTE SUSISVIESTINO, TODĖL SVIESTAS IR SVIESTUOTAS“ – pasakė valstybės galvos..... geriau jau nieko nesakytų... o ir ką pasakyti gali, jei atskleis klaną, sudrebintų valstybės pamatus... geriau jau purve, bet kad pasaulis nežinotų...

APIE KOKIĄ DAR TEISINĘ VALSTYBĘ DAR KALBATE, KAIP TAIP TYČIOJAMASI IR ENGIAMI ŽMONĖS.

VISI ŽMONĖS NORĖTŲ GYVENTI TEISINĖJE VALSTYBĖJE, O NE TOKIAME BALAGANE.

Šiame laiške išreikšta daugelio neabejingų, negalinčių tylėti žmonių pozicija. Taip pat mes, Anglijos lietuviai, esame labai susirupinę dabartine padėtimi Lietuvos teisėsaugoje. Todėl prašome, kad imtumėtės veiksmų čia ir dabar.

Su pagarba,

Anglijos lietuviai Leeds


Skaitytojos komentaras:

Šaunuoliai lietuvaičiai!!! Airijos ir visos išeivijos lietuviai su Jumis!!!
Pedofilų klanas dreba nuo priešmirtinės agonijos traukulių. Jiems nebeliko nieko kito, kaip išstumti jauną vaikinuką (teisingumo ministrą) į viešumą, kuris pareikštų jų gasdinimus tautai.

Prieš 20 metų teismo sprendimai taip pat buvo privalomi, tačiau tautos vienybė ir jėga įrodė savo. Tada tautai buvo neįdomu ar kas su "Adidas" treningais ar sovietiniais sandalais. Visu tikslas buvo laisvė.

Ir štai praėjus 20 metų, išpampusių pedofilų ir jų gynėjų klano engiama tauta vėl prabudo. Teisybės ištroškę žmonės vėl vadinami kvailiais, chuliganais, psichiniais ligoniais. Šlykstu žiūrėti ir klausytis į televizijos ekranuose rodomus bejausmius, pilnus neapykantos ir paniekos taikiems žmonėms valstybininkų veidus, kurie dar jaunystėje puikiai išmokę mokslinio komunizmo kursą, lyg užsimiršę, kad Lietuva jau 20 metų nebe LTSR, o Europos sąjungos ir NATO narė, bando sapalioti apie teisinės valstybės supuvusius pamatus.

Tačiau valstybė ir jos pamatai tai ne petrauskas, kūrys, iškrypėlis aidis ar išsigimėlis pedofilas ūsas, net ir ne agurkų krašto teisėjas. Valstybė tai mes, jauni ir seni, su treningais, kostiumais ir kaklaraišciais, chalatais, su ugniagesio ar policininko uniformomis. Valstybė - tai mūsu žemė ir tauta, o ne kelių išsigimėlių, užvaldžiusių tautą sapalionė. Mergaite - tai naujas tautos išsivadavimo simbolis ir kelias, kurį atvėre Drąsius Kedys, tai tautos apsivalymo kelias. Tik mūsų vienybėje yra jėga.

Rūta