2010 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Liudininkai neigia, kad žudė D.Kedys

Generalinė prokuratūra turi didžiulį galvos skausmą – kaip nutildyti tuos liudininkus, kurie matė, kaip buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Pastarosios kaimynė LL papasakojo mačiusi, kaip D.Kedys buvo pagrobtas žudynių dieną, tik atvažiavęs prie Violetos namų, surakintas antrankiais, ir išvežtas.

„Kur tik nesikreipė, visur jam kelias buvo užkirstas, kol galiausiai patį Drąsių Kedį ėmė persekioti, - LL pasakojo viena šios tragedijos liudininkė, - tuomet ir D.Kedys nutarė, kad laikas jam pačiam veikti ir ieškoti to Aido. Jis mūsų paprašė, kad padėtume ieškoti to Aido, nes kaip kaimynai matome, kokios mašinos prie Violetos namų stovi. Taip, sakiau D.Kedžiui, kad Violeta, matyt, turi kažkokį kavalierių, nes ėmė pati rengtis gražiau ir jos dukrelė buvo gražiau apsirengusi. Dar su kaimynais pasikalbėjome, kad, matyt, Violeta gerą turtingą draugą susirado. Mes pradėjome užsirašinėti numerius tų automobilių, kurie sustodavo prie Violetos namų, tai aš, tai mano vyras užsirašydavo. Ir siuntėme tuos numerius telefonu D.Kedžiui“.
„Spalio 5 d. D.Kedys atvažiavo prie Violetos namų ne taip jau anksti ir mes kaip tik buvome kieme, - pasakojo moteris, - Drąsius paklausė, ar ne mes skambinome ir pasakėme, kad važiuok staigiai pas Violetą, nes Aidas kaip tik atvažiavo. Oi ne, mes atsakėme su vyru, kad neskambinome. D.Kedys paklausė, tai kaip čia dabar suprasti. Mes pasakėme, kad tu žiūrėk – prie Violetos namų stovi tokia pat mašina, kaip tavo. D.Kedys pasakė, kad išsiaiškins. Jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo pamažu važiuoti link Violetos namų. Sustojo netoli jos namo, ir mes žiūrime, kad D.Kedys rankose laikė ginklą. Nu kas čia dabar bus? D.Kedys priartėjo prie tos mašinos durų, kaip staigiai iš jos išlipo du vyrai ir pribėgę sako: „rankas aukštyn“. Jie staigiai užlaužė D.Kedžiui rankas ir surakino antrankiais bei įsodino į savo automobilį. Po to vienas iš tų dviejų, toks apypilnis mažo ūgio pribėgo prie D.Kedžio automobilio, matyt, pažiūrėti, ar ten nesėdi kas nors dar. Jis įsėdo į D.Kedžio automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo. Aš sakau, nu eisiu, iškoliosiu Violetą, kad su savo išdaigomis padarė D.Kedžiui pasalą, kad jį suimti. Tačiau mano vyras neleido to daryti, todėl abu parėjome namo. Papasakojau apie šį įvykį kaimynei, tai ji ir sako, ot mergos prisidarė. Mums bekalbant prie Violetos namų pradėjo viena paskui kitą važiuoti policijos mašinos, ir taip sužinojome, kad Violeta nušauta. O viešpatie, tai Aidas nušovė su savo kitu neužauga, ir D.Kedį pagrobė. Tačiau policininkai mums liepė eiti, netrukdyti.
Parėję namo, per radiją išgirdome, kad D.Kedys nušovė teisėjus ir Violetą. Pagalvojome – kas čia darosi, juk jis net iki Violetos durų nebuvo nuėjęs, jį patį pagrobė nežinia kokie gangsteriai, Aido pasamdyti. Ir iš vis ar čia Aidas, tokie žmonės tikrais vardais nesivadina. Kai kitą dieną per televiziją parodė, kad žurnalistai klausinėja kaimynų, tai vėliau atėjo moteris, prisistatė, kad iš kriminalinės policijos ir mums liepė nieko nepasakoti, net žurnalistams. Nes paskui būna nemalonumų. Todėl tylime, kad nieko nematėme, esame įbauginti ir kur kreiptis, papasakoti, kad bent prokurorais pasitikėtume. Tačiau sekame, kas vyksta, ir matome, koks tai melas. Bet ir D.Kedžio lavoną rado prie Kauno marių. Todėl dabar mes tikrai jaučiamės įkaitais. Mano vyras sako, kad jis mano, kad padeginės kaimynams naktį namus, jeigu sužinos, kad prasižiojome. Kol laisvėję dar tie du herojai, kurie D.Kedį pagrobė ir išniekino.
Dėl aiškumo paaiškinsiu ir ką manau apie D.Kedį, kurio dukrą nuskriaudė pati motina, nesugalvodama, kaip kitaip prasimanyti pinigų. Tai kaip nebijoti? Kai aš nuvažiavau pas draugę, ir per televiziją pamačiau, kad ten susirinkę žmonės meldžiasi, mes su drauge abi verkėme. Kaip pasakyti, kaip padėti, kad tie niekšai taip su žmonėmis elgiasi. Kreipėsi dėl išprievartauto vaiko, tai nužudė ir tėvą. Draugė man sakė, kad žino „Laisvo laikraščio“ adresą. Todėl ir kreipiausi į jus, gal jūs atliksite kokį tyrimą. Daugiau tai tikrai nėra kur kreiptis, tik jūs dar likote, ir jumis pasitikime“.

Be šių liudininkų, prokurorai turės nutildyti ir kitą liudininką, kuris matė, kaip teisėją J.Furmanavičių nušovė du piliečiai, ir nė vienas iš jų nebuvo panašus į D.Kedį. Plačiau apie tai skaitykite "Laisvame laikraštyje"

2010 m. gegužės 25 d., antradienis

Pamastymai

Pagaliau, ūso teismo išvakarėse, pusę metų kurpę, lipdę ir siuvę baltais siūlais pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės bylą, prokurorai kreivomis šypsenomis veide pareiškė - Kedys žudė vienas. Nors žmogžudystę matę liūdininkai tvirtina matę 2 žudikus, tačiau prokuratūros tai nedomina. Nors aplamai, mano manymu, teisingas bylos sprendimas prokuratūrai ir nereikalingas. Kur daugiau kaip pusę metų buvo šie " tyrėjai" , kurie tiek laiko ieškojo pirštų anspaudų autobusiuke. Juk buvo darytos kratos Kedžių namuose. Neįtikėtina, kad tada nebuvo iš namų paimti Drąsiaus pirštų anspaudai. Tačiau tada, dar esant gyvam ir kažkur laikomam Kedžiui nebuvo galima suversti klano padarytų žmogžudysčių, kadangi dar nebuvo nuspręsta ir pati Kedžio lemtis. Gal buvo norima palaužti jį atgailai už jo nepadarytus nusikaltimus ir pedofilų paviešinimą padarant jį narkomanu ar padaryti jį zombiu vsd naudojamu psichotroniniu atminties fabrikavimu. Tačiau matomai nepavykus tokiam planui ir spaudžiant laikui (artėja ūso) teismas, Kedys nužudomas. O tada dideliame patose prokurorai artėja prie savo kurpto betselerio baigiamosios dalies - atimti pagrindinę bylos liūdytoją ir nukentėjusią iš globėjos ir atiduoti ją pedofilų draugužei ir bendrininkei tvirkinant mergaitę, užkabinti Kedžiui abi žmogžudystes ir tada išteisinti ūsą. Na, o palikdamas savo ginklą - vizitinę kortelę, iš kurio net nebuvo šaudoma, prie Naruševičienės kūno, a.a.Kedys matomai norėjo parodyti, kad prokurorai tokie buki ir gali nesuprasti, kad čia jo darbas ir neduok Dieve kad neapkaltintų ko nors kito. Na toks paprastas pasirodo ir teisingas vyrukas tas Kedys. Na, o lipdukus Kedžiui pardavusios bendrovės savininkas iš širdgėlos " pasikorė" , o žvejys, matęs kaip du žudikai padėjo Drąsiui kaip angelui atskristi prie marių, " užsuko" į psihiatrinę pasigydyti (Petrausko žodžiais) pats, tik va žmogelis niekaip negalėjo prisiminti, kaip jis ten pateko. Įdomu kiek dar prireiks lavonų, kad prokurorai įrodytų mums, durneliams, pedofilų tiesą. Ir dar norėjau paklausti, ko verta prokurorų " tyrusių" šią pedofilijos ir trigubos žmogžudystės bylą priesaika - „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.

2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Kedofilo išpažintis


Tomas Viluckas
2010-05-25 07:05

Mus vadina kedofilais, fanatikais, ligoniais, kriminaliniais garliaviniais, treninginiais ir kitais nuostabiais epitetais. Mes įpratę prie vadinamojo elito intelektualaus plūdimosi manierų, pamokslaujančio tono, postringavimo apie teisinę valstybę bei europietiškas vertybes.

Kadaise žydų religinis elitas pirmuosius Jėzaus Kristaus mokinius pavadino įstatymo neišmanančiomis padugnėmis, o dabar iš žiniasklaidos ložių ir orių pareigūnų lūpų esame paversti į linčo teismą vykdančią minią. Istorija parodys, kas yra kas, bet prisiminkime, kad anie „padugnės“ sukūrė civilizaciją, o jų teisėjus paglemžė užmarštis.

Taip pat įpratome per dvidešimt metų šioje valstybėje būti statistiniu niekalu, kuris yra vertas tik naujos mokesčių eilutės ar dar vieno taupymo vajaus. Sukandę dantis pusę savo mėnesio pajamų paliekame prekybos centruose už kasdienę duoną, kitą dalį - degalinėse, o trečią už suvargusį stogą virš galvos.

Įpratome, kad teisingumas šioje šalyje yra turtingųjų ir įtakingųjų privilegija, nors skelbiamas ir mūsų vardu. Temidė akla tiems, kurie plėšia bei vagia, bet išplečia akis, kai kas nors sukruta ginti savo teisių. Ar verta tuo stebėtis, nes ir pati valstybė yra tapusi galingųjų nuosavybe, juk jie visada žino geriau už mus, kas mums reikalinga ir naudinga.

Mus nuolat kaltino, kad esame blogi piliečiai, kad neiname balsuoti arba renkamės „ne tuos“, o kai išdrįstame viešai susiburti esame skelbiami valstybės priešais. Prieš keletą metų mums džiaugsmingai bei entuziastingai pranešdavo apie oranžines, rožines, džinsines revoliucijas posovietinėje erdvėje, kurios ten esą atneš demokratiją.

Vos prabilome ape violetinę revoliuciją mus pavertė patyčių objektu, nes revoliucijos gali kilti „ten“, kur diktatoriai, chanai, bajai, kur sukyla užguita liaudis! Tačiau šiukštu jų negali būti čia, kur klesti teisinė valstybė priešakyje su labiau už Romos popiežių neklystančiu Konstituciniu teismu ir politinių lėlininkų klanais.

Lietuvai reikia būtent violetinės revoliucijos. Kunigai mums sakė, kad violetinė spalva katalikybėje reiškia atgailą ir apsivalymą. Tai – nemadingi ir nepatogūs žodžiai. Tačiau mums šito pasiutusiai reikia, nes, priešingu atveju, čia mūsų vaikai nebenorės gyventi.

Jei ir toliau Lietuvoje vyraus stipresniojo teisė, jei neapsivalys teisėsauga ir politika nuo korupcijos bei praeities šešėlių, Lietuvos paprasčiausiai neliks.

Taip, mes galime pakęsti viską, nes esame maži, paprasti ir nereikalingi žmonės. Mes įpratome tik keiktis, kai gyventi sunku, bet nebegalime tylėti, kai šioje šalyje nesaugūs tampa mūsų vaikai. Tokia šalis neturi ateities.

Taip mes nebetikime ir nepasitikime savo valstybės teisiniais ir valdžios institutais, bet dar viliamės. Dar širdyse rusena viltis, kad tautos valia gali būti veiksminga ir išgirsta. Viltis sako kvailių motina, bet be jos gyvenimas neturi prasmės.

Todėl Klonio gatvėje Garliavoje gyvenanti mergaitė nėra tik auka. Ji - išniekintos, išprievartautos, pažemintos mūsų Lietuvos simbolis. Mes ginsime ją tokią, nepaisant to, kad paskutinės kartos komjaunuoliai, saugumiečiai, kapsukiniai teisėsaugininkai nori ją iš mūsų atimti.

Praėjusią savaitę galėjote suprasti: ji – mūsų.

Prokuroro slepiami faktai

Prokuroras Petrauskas, o prieš tai ir Valantinas, nustatė paskelbdami, kad du asmenys baltu autobusiuku su " Kauno keliu" lipdukais atvažiavo ir nužudė Furmonavicių ir po to Naruševičienę. Lipdukus pagaminti reklamos firmoje užsakė Drąsius Kedys. Pagal prokurorų versiją – tai nenuginčijamas ir tiesioginis žmogžudystės faktinio įrankio rodymas. Bet pamąstom ir paanalizuojam faktus. Ar iš tikrųjų taip yra, kaip stengiasi įtikinti prokuroras Petrauskas? Taip, D.Kedys turėjo balta autobusiuką. Bet tai ne tas , kuris buvo rastas prie Ūso namu! Tokį patį balta autobusiuką su galiojančiu draudimu ir tech. apžiūra nežinomi asmenys nupirko iš prokurorų nustatyto asmens, bet šios transporto priemonės neregistravo. Toliau. Buvo reklamos firmoje užsakyti lipdukai " Kauno keliai" . Asmuo, kuris užsakinėjo lipdukus, prisistatė, kad jis dirba Kauno keliuose ir prašė užregistruoti užsakovą būtent Drąsių Kedį. Bet veliau darbuotojai patvirtino, kad užsakymą vykdė tikrai ne D. Kedys. Neabejotina, kad pirko balta autobusiuką ir užsakė lipdukus " Kauno keliai" tiesioginiai Furmonavičiaus ir Naruševičienės kileriai, kurie dėmesio atitraukimui panaudotą transportą paliko prie Ūso namų. Tai kyla klausimas : kodėl neieškoma (net nebuvo sudaromi foto robotai) asmenų, kurie pirko nusikaltimo įrankį- autobusiuką ir lipdukus ? Juk tikruosius kilerius ne tik matė šie žmonės, bet ir betarpiškai su jais bendravo. Buvo paskelbta, kad reklamos firmoje buvo išimtos vaizdo įrašo kasetės. Tai kokiam tyrimui išėmė vaizdo įrašo medžiagą ? Tai kodėl visiška tyla, kas toks buvo nufilmuotas? Tyrėjai vykdė prokurorų užduotį išimti visus vaizdo įrašus iš visu taškų, kurie įrengti išorės filmavimui numatomame autobusiuko važiavimo kelyje nuo žudynių vietos iki Ūso gyvenamosios vietos. Toks veiksmas paaiškinamas labai paprastai : išorės stebėjimo kamera užfiksuos video pravažiuojantįjį - kas iš tikrųjų sėdi prie vairo ar šalia jo. Žinant ta aplinkybę, kad tyrėjų komanda Paulausko atrinkta iš Minsko Dzeržinskio vardo aukštosios mokyklos absolventų : abejingu apsileidėlių, girtuoklių, amoralių tinginių, o kitaip oficialiai Petrausko vadinamais aukščiausios kvalifikacijos specialistais - tai realiai tikėtina, kad ne iš visų taškų išėmė video įrašus. Gal dar yra galimybė peržiūrėti tų tragiškų dienų įrašus ir kitose gretimose gatvėse. Pagal įrašus galima nustatyti iš kur atvažiavo kileriai. Be to, Kauno miesto pagrindinės sankryžos, bei daugelis eismo ruožų filmuojama. Klausimas prokurorui Petrauskui: gal ryšitės paaiškinti, kodėl nesiaiškinama, kas išorės video kamerose užfiksuoti lipdukų užsakovai ir " Kauno kelių" autobusiuko tos dienos važiuotojai? Furmonavičiaus nužudymo vietoje yra liudininkų, kurie paliudijo, kad matė iš žudynių vietos išvažiuojančius du asmenis, bet nei vienas net nepanašus į D.Kedį ar A.Žilių. Tai kaip sveiku protu suderinti Petrausko ištirtą " faktą" , kad žudė vienas D.Kedys

2010 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Viešas laiškas Lietuvos vadovams

VIEŠAS LAIŠKAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI,

SEIMO PIRMININKEI

PAŽEIDĖM ĮSTATYMĄ - KAI STOVĖJOM BALTIJOS KELYJE,

PAŽEIDĖM ĮSTATYMĄ - KAI STOVĖJOM PRIE BOKŠTO IR SEIMO...

MANAU, KAD PAŽEIDĖM SAVO SĄŽINĘ - KAI VISĄ LAIKĄ BALSAVOM UŽ "ATSTOVUS VALDŽIOJE".


Anglijos vėliavaKėdainių miesto apylinkės teismo teisėjo Varsackio sprendimas NEDELSIANT perduoti mergaitę motinai, kurios draugui pareikšti įtarimai dėl mergaitės tvirkinimo, švelniai tariant, KEISTAS:

- į vaiko interesus neatsižvelgta - motina neturi nei gyvenamosios vietos, nei pajamų, yra slapstoma ir saugoma, - ar galima į tokias sąlygas perduoti vaiką, kuris gyvena saugiai tarp tėvo giminių? Mažametės tvirkinimu kaltinamo Andriaus Ūso baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti. O civilinė byla dėl vaiko perdavimo motinai išnagrinėta akimirksniu. Niekam nėra paslaptis, kad L. Stankūnaitė bendrauja su A. Ūsu ir šis asmuo yra nukentėjusios mergaitės krikštatėvis.

- jei jau kalbėsime apie "teisinę valstybę", tai teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinius reikalavimus.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neįeina į skubiai vykdytinus sprendimus. NEĮEINA.

Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad sprendimai nedelsiant turi būti vykdyti tokiais atvejais: 1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalą, atsiradusią sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę; 2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, - už naudojimąsi jo išradimu; 3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) dėl darbuotojo grąžinimo į darbą; 5) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

Taigi, teisėjo nutartis vykdyti sprendimą skubiai prasilenkia su logika, neatitinka įstatymo reikalavimų, reiškia, NUTARTIS NETEISĖTA. Tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba, nekalbant apie tai, kad pažeidžiama Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija, prieštarauja teismų praktikai.

ĮSIDĖMĖTINA, kad visi CPK išvardinti atvejai liečia DAIKTUS, reiškia, KĖDAINIŲ teisėjas MERGAITĘ traktuoja kaip DAIKTĄ (kaip kokį tai pelų maišą, kurį skubiai teikia perduoti). O iš neteisės negimsta teisė. Teisėjas pažeidė mergaitės KONSTITUCINĘ TEISĘ, TEISĘ Į GYVYBĘ. Mergaitės gyvybei gresia realus pavojus, nes ji pateks į galimai pedofilų tinklo rankas, įtarimai A.Ūsui nepanaikinti, mergaitė vienintelė liudininkė šioje byloje, todėl jai gali būti taikomos poveikio priemonės arba su ja gali būti susidorota. Todėl pasipriešinti tokiai NETEISEI yra visų PILIEČIŲ pareiga, to reikalauja vaiko gyvybinis interesas.

"Konstitucinė demokratinė valstybė remiasi šia prielaida: ne valdžia kuria žmogaus teises, bet žmonės gimsta turėdami savo neatimamas teises, savo pačių ir savo palikuonių labui negalime jų atiduoti. Tos teisės - tai TEISĖ GYVENTI. TEISĖ BŪTI LAISVAM. TEISĖ SIEKTI LAIMĖS. Valdžia nesukuria tų teisių. Žmonės sukuria valdžią toms teisėms įtvirtinti".

Ir štai tokioj situacijoj, o dar turint galvoje kitas labai neaiškias aplinkybes, VALSTYBĖ turi atsistoti mergaitės pusėje ir pasakyti:

Negalima
vykdyti tokio teismo sprendimo ir dar nedelsiant - per daug jau jis įtartinas ir nepagrįstas atrodo. Todėl reikia stabdyt viską, kol pasibaigs teismai, išaiškės visos aplinkybės, kol bus galima be jokių abejonių arba perduoti mergaitę motinai, arba kitaip spręsti jos likimą.

Ar yra mūsų valstybėje tokia institucija, toks žmogus, kuris galėtų taip padaryti?

Ar mūsų valstybei nusispjaut į tokią smulkmeną, kaip šešiametės mergaitės sveikata ir likimas
, (kita mergaitė, LT pilietė, jau nežinia kur ir kaip ja rūpinasi.), kaip jau nusispjovė į tris gyvybes šioje drumzlinoje istorijoje..

MES, ANGLIJOS LIETUVIAI, SAKOME DRĄSIAI - ANGLIJOS, NES TAI VALSTYBĖ, KURI MUS PRIGLAUDĖ IR LEIDO GYVENTI NEPRARANDANT ORUMO, PILETIŠKUMO IR KITŲ VERTYBIŲ, NORIME PAKLAUSTI:

- Kodėl nebuvo galima sulaukti įtariamojo pedofilija A. Ūso galutinio teismo sprendimo???

- Kieno įrankis yra L. Stankūnaitė ir kam naudinga eskaluoti L. Stankūnaitės dukters atsiėmimą, provokuojant kruvinas riaušes?

- Kas rengia provokacijas Lietuvoje, sąmoningai bandydami sukelti masinius neramumus? Nes atsižvelgiant į tai, kad paskutiniais metais Prezidentė buvo tas vienintelis Žmogus, kuris parodė, kad dar kažkas rūpi, šią teismo nutartį vertiname kaip sąmoningą provokacija prieš Prezidentę ir Lietuvos valstybę. Nes savaime suprantama, kad po tokio teismo sprendimo žmonių akys ir pagalbos šauksmas nukrypo į Prezidentę.

- kodėl valstybės vadovai vadina nusikaltimu žmonių pilietinį pasipriešinimą neatiduoti D.Kedžio dukrelės pedofilų klanui, o prokuratūros veiksmų nusikalstamais nevadina.

2009 m. Spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria panaikintas prokuratūros nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atmesti D.Kedžio skundą dėl Laimos Stankūnaitės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pedofilijos byloje. Tai yra Vilniaus apygardos teismas galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė, kad Laima Stankūnaitė buvo nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn NEPAGRĮSTAI. Vilniaus apygardos prokuratūra turėjo vykdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir patraukti Laimą Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn, bet to nepadarė. Valstybės galvos kaip susitarę tvirtina, kad teismo sprendimai yra vykdytini...., jie turi būti vykdomi....., įstatymo nevykdymas yra taip pat netoleruotinas kaip ir bet koks kitas nusikaltimas. Kyla klausimas, kodėl ir kokiais istatymais, bei kodeksais remdamiesi prokurorai nevykdo 2009 m.spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties?

- Ar valstybė jau nusavinta "grupelės draugų"?

Mūsų seneliai buvo tremiami i Sibirą, dauguma atsilaikė, grįžo į Lietuvą, nes, anot jų, tai gimotoji jų šalis, kurioje savi namai, pievos, žemės ir t.t.

Mūsų tėvai stovėjo prie televizijos bokšto, traiškomi sovietų tankų, bet ir čia atsilaikė, nes gynė savo šalį.

Šimtai tūkstančių stojo susikibę už rankų Baltijos kelyje, kad parodytų, kokie jie yra vieningi, gebantys apginti savo šalį.

Bet čia ir sustokime. Ar buvo verta tai daryti?

“Šioje situacijoje svarbiausia vaiko interesai, kuriems apginti turi būti dedamos visos įmanomos pastangos. Visos institucijos, nuo kurių priklauso mergaitės likimas, privalo daryti viską, kad vaiko teisės būtų garantuotai apsaugotos……. Tik teisinėmis priemonėmis, kuo atsakingiau ir profesionaliau jas taikant, bus įmanoma pasiekti teisingą sprendimą“, – sakė valstybės vadovė.

"Galiu vienintelį dalyką tik pasakyti - teismo sprendimai yra vykdytini, jie turi būti vykdomi. Tokia praktika, kai jie nevykdomi, nepateisinama. Aš suprantu puikiai, kad daug kam gali atrodyti, kad vienas ar kitas spendimas yra neteisingas, galbūt vienas ar kitas sprendimas gali būti neteisingas, tačiau teisinėje valstybėje yra vienintelis kelias - būtent teisiniu būdu ir ginčyti sprendimo tinkamumą", -sakė teisingumo ministras.

„Įstatymas labai aiškiai nustato, kaip įgyvendinami teismo sprendimai, ir įstatymo nevykdymas yra taip pat netoleruotinas kaip ir bet koks kitas nusikaltimas. Tai aš čia neturiu daug ką komentuoti. Aš suprantu žmonių emocijas, bet lygiai taip pat jaučiu nerimą, kad pasidavus emocijoms išties kai kurie principiniai teisinės valstybės principai gali būti nebegerbiami“, - laidoje „Savaitės atgarsiai“ pirmadienį sakė A. Kubilius.

„MES SAKOME, KAD SVIESTAS SVIESTE SUSISVIESTINO, TODĖL SVIESTAS IR SVIESTUOTAS“ – pasakė valstybės galvos..... geriau jau nieko nesakytų... o ir ką pasakyti gali, jei atskleis klaną, sudrebintų valstybės pamatus... geriau jau purve, bet kad pasaulis nežinotų...

APIE KOKIĄ DAR TEISINĘ VALSTYBĘ DAR KALBATE, KAIP TAIP TYČIOJAMASI IR ENGIAMI ŽMONĖS.

VISI ŽMONĖS NORĖTŲ GYVENTI TEISINĖJE VALSTYBĖJE, O NE TOKIAME BALAGANE.

Šiame laiške išreikšta daugelio neabejingų, negalinčių tylėti žmonių pozicija. Taip pat mes, Anglijos lietuviai, esame labai susirupinę dabartine padėtimi Lietuvos teisėsaugoje. Todėl prašome, kad imtumėtės veiksmų čia ir dabar.

Su pagarba,

Anglijos lietuviai Leeds


Skaitytojos komentaras:

Šaunuoliai lietuvaičiai!!! Airijos ir visos išeivijos lietuviai su Jumis!!!
Pedofilų klanas dreba nuo priešmirtinės agonijos traukulių. Jiems nebeliko nieko kito, kaip išstumti jauną vaikinuką (teisingumo ministrą) į viešumą, kuris pareikštų jų gasdinimus tautai.

Prieš 20 metų teismo sprendimai taip pat buvo privalomi, tačiau tautos vienybė ir jėga įrodė savo. Tada tautai buvo neįdomu ar kas su "Adidas" treningais ar sovietiniais sandalais. Visu tikslas buvo laisvė.

Ir štai praėjus 20 metų, išpampusių pedofilų ir jų gynėjų klano engiama tauta vėl prabudo. Teisybės ištroškę žmonės vėl vadinami kvailiais, chuliganais, psichiniais ligoniais. Šlykstu žiūrėti ir klausytis į televizijos ekranuose rodomus bejausmius, pilnus neapykantos ir paniekos taikiems žmonėms valstybininkų veidus, kurie dar jaunystėje puikiai išmokę mokslinio komunizmo kursą, lyg užsimiršę, kad Lietuva jau 20 metų nebe LTSR, o Europos sąjungos ir NATO narė, bando sapalioti apie teisinės valstybės supuvusius pamatus.

Tačiau valstybė ir jos pamatai tai ne petrauskas, kūrys, iškrypėlis aidis ar išsigimėlis pedofilas ūsas, net ir ne agurkų krašto teisėjas. Valstybė tai mes, jauni ir seni, su treningais, kostiumais ir kaklaraišciais, chalatais, su ugniagesio ar policininko uniformomis. Valstybė - tai mūsu žemė ir tauta, o ne kelių išsigimėlių, užvaldžiusių tautą sapalionė. Mergaite - tai naujas tautos išsivadavimo simbolis ir kelias, kurį atvėre Drąsius Kedys, tai tautos apsivalymo kelias. Tik mūsų vienybėje yra jėga.

Rūta

Daugiau negu septynis mėnesius nevykdomas teismo nutarimas dėl L.Stankūnaitės

L.e.p. generalinio prokuroro R.Petrausko pavaldiniai "dėjo" ant Vilniaus apygardos teismo sprendimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn L.Stankūnaitę.


Žinomas teisininkas Kazimieras Motieka yra sakęs, jog teismo sprendimų nutartys nepriklausomoje Lietuvoje dažnai būna surašytos taip, kad jų nesupranta ne tik paprasti piliečiai, bet jas būna sunku suprasti net patiems teisininkams.

Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. neskundžiamos nutarties galima aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad pedofilijos byloje Drąsiaus Kedžio dukrelės motinai L. Stankūnaitei turėjo būti pareikšti įtarimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vaiko tvirkinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 spalio 6 d. panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 liepos 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas D. Kedžio skundas atsisakyti L. Stankūnaitės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos.

Vilniaus apygardos teismas perdavė klausimą dėl įtarimo pareiškimo pradėtame ikiteisminiame tyrime svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Kyla natūralus klausimas - kodėl, praėjus daugiau negu septyniems mėnesiams nuo Vilniaus apygardos teismo nutarimo priėmimo, jis nevykdomas? Kaip gali būti, kad teisinėje Lietuvos valstybėje nėra vykdomi teismų nutarimai? Labiausiai neramina tai, kad teismo nutarimo nevykdo ne bet kas, o pati teisėsauga. Mes niekada negyvensime teisinėje ir teisingoje valstybėje, jei pati teisėsauga pažeidinės Konstituciją ir įstatymus.

Šiuo atveju įstatymas yra aiškus: teismo sprendimai yra visiems privalomi, o už teismo sprendimų nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad teisinis mechanizmas nebeveikia, yra Lietuvos tragedija. Galima prognozuoti gana sudėtingą situaciją ateityje. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad veiktų Konstitucija, įstatymai ir teismo institucijos.

Todėl "Ekspertai.eu" šiandien kreipėsi į Generalinį prokurorą:

1. Prašome, nedelsiant pradėti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. nutarimą ir pareikšti įtarimus L. Stankūnaitei, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaiko tvirkinimo.

2. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros galimai nusikalstamos veikos, kuri nepareiškė įtarimų ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimos L. Stankūnaitės nusikalstamos veikos, tuo būdu iki šios dienos taip ir neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2009 spalio 6 d. neskundžiamos nutarties.

3. Prašome pasidomėti ir paskelbti visuomenei, kas tai per užslaptintas asmuo yra Aidis Mieželis, kuris Valstybės saugumo departamente (VSD) dirba (dirbo) Devintosios valdybos viršininko pareigose. Nes iki šiol nei VSD, nei jokios kitos institucijos apie šį asmenį negalėjo suteikti jokios informacijos. Nėra gerai, kai apie tokį aukštą pareigūną sklando negeros kalbos.

Taip pat "Ekspertai.eu" kreipiasi ir į Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, kuris garsėja nenumaldomu principingumu, jei koks nors teismo nutarimas nėra vykdomas. Kviečiame Seimo narį kuo skubiau šiuo klausimu pasisakyti viešai per visas įmanomas žiniasklaidos priemones ir patikinti, jog bus padaryta viskas, kad šis 2009 spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas būtų nedelsiant, skubos tvarka pradėtas vykdyti.

Iš 2009 spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties:

"Pareiškėjas 2009-08-03 d. skunde taip pat prašo panaikinti kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti D. Kedžio skundą dėl kauno miesto apylinkės prokutorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L. Stankūnaitės atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo.

"Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, Andrius Ūsas yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 str., padarymu. Pareikštame įtarime nurodyta, jog A. Ūsas tvirkinamuosius veiksmus mažametės D. K.atžvilgiu atliko adresu R. Kalantos g. 127-10, Kaune (t. 3, l. 185-186), t.y. L. Stankūnaitės gyvenamojoje vietoje, kuomet L. Stankūnaitė dukrą pasiimdavo savaitgaliais, pagal teismo 2008-03-19 d. patvirtintą ir įsiteisėjusią taikos sutartį dėl dukters D. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo.

Nukentėjusioji D. K. apklausu metu aiškino, jog nusikaltami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji, mama - L. Stankūnaitė ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. l. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L. Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A Ūsui tvirkinti mažametę D. K., pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str., padarymą.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02 d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti D. Kedžio skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokurorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L. Stankūnaitės atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo, yra naikintina, o klausimas dėl įtarimo pareiškimo jau pradėtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. perduotas svarstyti prokuratūrai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 178 str. 3 d., 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.,

nutarė:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalį, kuria atmestas D. Kedžio skundas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros G. Ročienės 2009-04-21 d. nutarimo dalies atsisakyti L. Stankūnaitės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 24 str. 6 d. ir 153 str., padarymo, panaikinimo ir perduoti klausimą dėl įtarimo pareiškimo pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai."

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Pedofilijos byla atves į VSD?

Redakcija gavo vieno iš skaitytojų laišką, kuriame teigiama, kad vienas iš trijų įtariamųjų pedofilų, prievartavusių Drąsiaus Kedžio dukrą, galėjo būti aukštas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Aidas Mieželis, VSD Devintosios (Visuomeniniai ir politiniai procesai) valdybos viršininkas. Būtent todėl ir pagrindinis įtariamasis pedofilijos byloje Andrius Ūsas jautėsi taip ramiai, žinojo visą tyrimo medžiagą, o savo baudžiamosios bylos kopijas galėjo gauti kada panorėjęs. Būtent todėl A.Ūsas dar prieš A.Valantinui paskelbiant, kad „byla keliauja į teismą“ žinojo, kad byla bus tik dėl priekabiavimo. Prievartaujama D.Kedžio dukra nuolat minėjo tris nusikaltėlius – Joną Furmanavičių, Andrių Ūsą ir gražų blondiną, vardu Aidas. Kas jis toks policija neišsiaiškino iki šiol.
„Kita vertus, jeigu iš tikrųjų į pedofilijos skandalą yra įsivėlusi VSD, tai viskas tampa aišku. Aišku kodėl pedofilijos byla iš karto buvo užblokuota ir netiriama, kodėl buvo pagrobtas ir nužudytas prievartautos mergaitės tėtis Drąsius Kedys. Turint omenyje liūdną VSD nusikaltimų braižą – iš pradžių VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas nužudomas ir išmetamas pro viešbučio langą, o paskui „Lietuvos ryto“ žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė, prabuvusi pas VSD bosą Arvydą Pocių, parašo straipsnį, kad V.Pociūnas žuvo girtas besišlapinantis pro landą. Atrodo, taip paprasta – tereikia ištirti, kas sugalvojo tokį šmeižtą, ir bus aišku, kam buvo naudingas V.Pociūno nužudymas. Nieko panašaus padaryta nebuvo, ir tik dabar, praėjus keturiems metams po V.Pociūno nužudymo, prokuratūra oficialiai pripažino, kad jis galėjo būti nužudytas.

Kodėl D.Kedžio kūno ekspertizę darė tas pats „etatinis“ VSD ekspertas Jonas Paliulis, kuris nustatė, kad D.Kedys mirė užspringęs, o ant kūno smurto žymių nerado? Kodėl tirdamas nužudyto VSD pulkininko Vytauto Pociūno kūną, tas pats J.Paliulis nusprendė, kad auka buvo ne nužudyta, o žuvo nelaimingo atsitikimo metu? Kodėl per ekspertizės prie kūno nebuvo prileisti prie ekspertai, kuriais pasitiki D.Kedžio šeima?



„Sveiki, „ekspertai.eu“. Turiu pasidalinti su jumis informacija: vienas iš trijų pedofilų gali būti Aidis Mieželis, VSD aukštas pareigūnas, Seimo nario A.Sacharuko draugas. Aidis Mieželis buvo šviesiaplaukis, dabar plaukų spalvą pakeitė ir kas įdomiausia, kad visų pareigūnų nuotraukos internete yra, o A.Mieželio išimta. Gerbiamo Vytauto Landsbergio nuomone, kad mes iki jo nenusikasime, kol A.Sacharukas bus operatyvinio, priešteroristinio komiteto pirmininku. Gal jūs galėtumėte savais kanalais paprašyti paneigti arba patvirtinti naujojo VSD vadovo šią versiją? Mergaitė dar gyva. Tuo pačiu būtų nuimtas visuomenės įtarimas nuo galimo VSD pareigūno nusikaltimo. Iki“, - tokį laišką gavo interneto svetainės „ekspertai.eu“, kurį persiuntė į „Laisvą laikraštį“.
„Suneramino šis laiškas. Kai pagalvoji, kiek baisybių šiam pasaulyje įvyksta. Internete pavyko surasti tik tiek, kad Aidis Mieželis – Devintosios (Visuomeniniai ir politiniai procesai) valdybos viršininkas. Daugiau jokios informacijos apie šį žmogų surasti nepavyko. Išties keista, kad tokias aukštas pareigas užima pareigūnas, o informacijos apie jį praktiškai neįmanoma rasti jokios. Kaip ir jokios fotografijos. Tarsi viskas išgaravo...Ar galėtumėte padėti su šia informacija? Ar galima pamatyti Aidžio Mieželio nuotraukas, kai jis buvo, (jei buvo) šviesiaplaukis, ir kai persidažė plaukus (jei persidažė) Nėra gerai, kad apie tokį aukštą pareigūną sklando tokios negeros kalbos. Manytume, kad būtų tikslinga tokias negeras kalbas ir gandus kuo greičiau kategoriškai paneigti, o patį Aidį Mieželį visomis įmanomomis priemonėmis kuo greičiau paviešinti, kad žmonės pamatytų, jog tai paprasčiausi išsigalvojimai ir jis nėra susijęs su jokiais pedofilas“, - rašoma laiške. LL persiuntė šį laišką naujajam VSD vadovui G.Grinai, tačiau atsakymo iš šios organizacijos nesitiki – ši įstaiga iki šiol mokėjo tik šmeižti. Kaip šmeižė „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių ir buvusį savo pareigūną pulkininką Vytautą Pociūną.
Kita vertus, jeigu iš tikrųjų į pedofilijos skandalą yra įsivėlusi VSD, tai viskas tampa aišku. Aišku kodėl pedofilijos byla iš karto buvo užblokuota ir netiriama, kodėl buvo pagrobtas ir nužudytas prievartautos mergaitės tėtis Drąsius Kedys. Turint omenyje liūdną VSD nusikaltimų braižą – iš pradžių VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas nužudomas ir išmetamas pro viešbučio langą, o paskui „Lietuvos ryto“ žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė, prabuvusi pas VSD bosą Arvydą Pocių, parašo straipsnį, kad V.Pociūnas žuvo girtas besišlapinantis pro landą. Atrodo, taip paprasta – tereikia ištirti, kas sugalvojo tokį šmeižtą, ir bus aišku, kam buvo naudingas V.Pociūno nužudymas. Nieko panašaus padaryta nebuvo, ir tik dabar, praėjus keturiems metams po V.Pociūno nužudymo, prokuratūra oficialiai pripažino, kad jis galėjo būti nužudytas.
Kodėl D.Kedžio kūno ekspertizę darė tas pats „etatinis“ VSD ekspertas Jonas Paliulis, kuris nustatė, kad D.Kedys mirė užspringęs, o ant kūno smurto žymių nerado? Kodėl tirdamas nužudyto VSD pulkininko Vytauto Pociūno kūną, tas pats J.Paliulis nusprendė, kad auka buvo ne nužudyta, o žuvo nelaimingo atsitikimo metu? Kodėl per ekspertizės prie kūno nebuvo prileisti prie ekspertai, kuriais pasitiki D.Kedžio šeima?
Aišku ir tai, kad kita VSD auka galėjo būti ir Drąsius Kedys. Laida „Paskutinė instancija“ kalbino buvusį ilgametį kriminalistą, kuris saugumo sumetimais neatskleidė savo asmenybės. Specialistas teigė, kad jam abejonių nekyla – D.Kedys buvo nužudytas. Kriminalistas tvirtino, kad, tikėtina, D.Kedys buvo nužudytas vietovėje, esančioje maždaug 10–15 minučių kelio nuo vietos, kur vėliau rastas kūnas.
Anot vyro, tai turėjo būti izoliuota vieta, kur D.Kedys greičiausiai buvo laikomas, ir, kai tik priimtas sprendimas atsikratyti jo, išsyk sumanymas įgyvendintas. Buvęs kriminalistas teigė, kad, iš duomenų, kurie buvo paviešinti, galima nuspėti ir būdą, kuriuo galėjo būti atsikratyta D.Kedžio. Anot jo, tai jau seniai tam tikrų tarnybų taikomas būdas: surištam žmogui į burną supilamas didelis kiekis alkoholio (tai gali būti vienas ar du litrai alkoholio), vėliau smūgiuojama, skystis sukyla organizme ir žmogus vemdamas uždūsta, paspringsta. Anot specialisto, tai patikimas būdas atsikratyti įkalčių, nes beveik neįmanoma rasti įrodymų dėl šio nusikaltimo.
Pistoletą galėjo laikyti „nemąstantis žmogus“
Įtarimų buvusiam kriminalistui kelia ir tai, kad šalia D.Kedžio kūno buvo rastas pistoletas „Baikal Iž“. Anot jo, keista ne tik tai, kad šiuo ginklu nužudęs du žmones vyras paskui galėjo nešiotis pistoletą. Ne mažiau įtarimų specialistui kelia ir tai, kad, žinodamas, koks ginklas yra „Baikal Iž“, D.Kedys apskritai jį laikė prie savęs. Kriminalistas tvirtina, jog nė vienas sveikai mąstantis žmogus to nedarytų, mat ginklas laikui bėgant tampa pavojingas jį laikančiam, išsicentruoja vamzdis, jis gali sprogti.
Tai puikiai žino žmonės, kurie naudoja tokius ginklus, – nusikalstamo pasaulio atstovai. Beje, būtent netoli D.Kedžio kūno radimo vietos yra namas, kuriame anksčiau buvo įrengtas pinigų padirbimo fabrikėlis, čia buvo ir patalpa, kuriame nusikalstamo pasaulio atstovai laikydavo įkalinę žmones. Anot vyro, tai gali duoti tam tikrų minčių, į ką gali vesti gijos narpliojant šią iki šiol itin paslaptingą istoriją.
Turėjo kelis planus?
Buvęs kriminalistas teigia, kad tie, kas turbūt nužudė D.Kedį, greičiausiai buvo parengę kelis planus – taip dažniausiai daro nusikaltėliai. Nepavykus vienam, griebiamasi kito. „Paskutinė instancija“ spėjo, kad vienas iš tų planų galėtų būti D.Kedžio mirtį susieti su artimaisiais ir jų pagalba slapstant D.Kedį. Laidos rengėjai atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol pareigūnai itin atmestinai atlikdavo kratas. Pavyzdžiui, niekada apieškomuose namuose kažkodėl nekrėsdavo palėpių. „Tarsi žinotų, kad neras“, – spėja „Paskutinė instancija“.
Anot kriminalisto, jeigu visuomenė nepatikės šita versija, bus metama kita. „Gali atsirasti naujų detalių, naujų veikėjų“, – kalbėjo kriminalistas.
Įvairių minčių jam kelia ir faktas, kad prokuroras Egidijus Palaima vasarį skambino D.Kedžio seseriai Neringai Venckienei ir klausė, ar jau žinoma, koks advokatas gins jos brolį. Ilgametis kriminalistas teigia, kad tai gali liudyti, jog kažkas įvyko ne pagal planą, nepasiteisino kažkoks susitarimas. „Ar tas susitarimas galėjo būti su D.Kedžiu?“ – klausė laidos žurnalistė. „Gali būti“, – atsakė laidos pašnekovas.
Kur dingo lavondėmės?
Laidoje kalbinto kriminalisto teiginys, jog D.Kedys galėjo būti nužudytas 10–15 minučių kelio nuo tos vietos, kur vėliau rastas, sutampa ir su kai kuriomis kitos laidos pašnekovės kriminologės Rūtos Gajauskaitės mintimis. Ji spėja, kad kai kurie duomenys rodo, jog D.Kedys galėjo būti nužudytas būtent netoliese esančioje Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Tokį spėjimą ji grindžia tuo, kad D.Kedys po mirties buvo rastas vadinamąja angelo poza – sukryžiavęs rankas. Kriminologės teigimu, taip gali atsitikti žmogui, kuris mirė būdamas aprengtas tramdomaisiais psichiatrijos ligoninės marškiniais. Apie tai, kad daug įtarimų kelia būtent tokia poza po mirties, R.Gajauskaitė jau kalbėjo ir kitoje laidoje – per TV3 rodomoje „Akistatoje“.
R.Gajauskaitė teigė, kad jei D.Kedys pats būtų paspringęs, greičiausiai būtų reagavęs refleksiškai, mėginęs remtis į žemę. „O čia buvo numirusio ir sustingusio žmogaus poza“, – teigė R.Gajauskaitė.
Ji „Paskutinėje instancijoje“ atkreipė dėmesį į dar vieną itin keistą detalę – D.Kedžio kūnas buvo be lavondėmių. R.Gajauskaitė nesupranta, kaip praėjus aštuonioms dienoms po mirties ant kūno nesimatytų lavondėmių. Anot specialistės, laikui bėgant lavondėmės tik ryškėja: tampa juodos, vyšninės, didesnės, plečiasi. R.Gajauskaitė spėja, kad kūnas po ekspertizės galėjo būti išplautas, bandant nuslėpti tikrąją mirties priežastį, tad net ir pakartotinė ekspertizė nebūtų nieko parodžiusi.
Kita vertus, labai įdomu, ir kodėl praėjus net trims dienoms po mirties, D.Kedžio kraujyje ekspertai rado 2,7 promiles alkoholio.

Rūta Gajauskaitė, mačiusi D.Kedžio kūną po to, kai jis buvo gražintas šeimai, sako, kad Teismo medicinos institutas, tyręs palaikus, velionio šeimai padarė neregėtą paslaugą – kūną gražino konservuotą. “D.Kedžio kūne nebuvo matyti jokių lavondėmių, nors po jo mirties jau buvo praėję aštuonios dienos, - sakė R.Gajauskaitė, - kaip tik tokiu metu lavondėmės jau turėjo būti išryškėjusios. Mačiau kūną, kuris buvo gražintas po ekspertizės. Jis labai gražus, gyvos ružavos spalvos, išskyrus pėdas ir rankas. Rankos ir kojos baltos, o nagai juodi. Tai rodo, kad po nagų likęs kraujas sukrešėjo, kaip ir privalo būti, ir jau aštuntą dieną tas kraujas pajuodo. Kūnas buvo išplautas, kad nebūtų matyti, kokios psichiatrijoje naudojamos medžiagos buvo D.Kedžiui panaudotos, ir kad padarius pakartotinę ekspertizę, buvo nenustatyta, nuo ko jis mirė. Dėl to laikinasis prokuroras Petrauskas ir sakė, kad jeigu velionio šeima nebus patenkinta pirma ekspertize, tai lengvai galėsime padaryti ir kitą ekspertizę.Todėl D.Kedžio kūnas buvo išpraustas iš vidaus, ir todėl dingo ir lavondėmės. Ar jūs matėte kur nors lavoną aštuntą dieną po mirties be vienos lavondėmės? Tokiu laiku dėmės jau būna susijungę į didelius darinius, ir jų spalva keičiasi. Kuo lavonas senesnis, tuo lavondėmės ryškesnės. Reiškia, kad pakartotinė ekspertizė nieko neduos”.

Laisvas Laikraštis

VSD ir pedofilų klanas

Ne paslaptis, kad ir nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius buvo dar jaunystėje KGB nutvertas besilinksminantis su vaikais, ir nuo tada tapo KGB įrankiu. Apgailėtina, kad ir lietuviška VSD vėliau perėmė KGB metodus, ir matyt, jos klientūrą, tuo labiau, kad lietuviškai VSD vadovavo buvęs KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius. Šitą “pedofilijos” kortą VSD, matyt, naudojo ir toliau, nes Jonas Furmanavičius sprendė tas bylas, kuriose suinteresuota pusė buvo VSD, ir visada sprendė šios institucijos naudai. Ilgą laiką tie pedofilai ramiai gyveno – prievartavo vaikus, naudojosi teisėsaugos stogu, kol vieną dieną neišaiškėjo, kad jie prievartauja Drąsiaus Kedžio dukrą. Mergaitės šeima stojo ginti jos teisinėmis priemonėmis, ir tada silpniausia grandis – J.Furmanavičius ir buvo nužudytas, nes galėjo “skilti” ir papasakoti apie visą pedofilų tinklą. V.Naruševičienė buvo nužudyta, nes per daug žinojo, o visą kaltę pedofilai suvertė ant Drąsiaus Kedžio. Ši istorija pasibaigs taip, kaip ir prognozavo LL – prievartauta D.Kedžio dukra bus gražinta pedofilams ją pardavinėjusiai motinai, D.Kedys pripažintas dviejų žmonių žudiku, o Andrius Ūsas išteisintas, nes neva trūksta jo kaltės įrodymų. “Tas, kuris stos prieš sistemą, turės tik problemų, tačiau pakeisti nieko negalės”, - taip sako daug žinantys LL šaltiniai.

VSD dirba kaip KGB – kiekvienam gali pritaikyti straipsnį

Čečėnų Gatajevų šeimą bandęs nuo VSD apginti kaunietis Gintautas Bukauskas sulaukė didelių nemalonumų – jam ir jo žmonai netrukus Kauno apygardos prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas. Kaip žinia, būtent VSD sprendžia, kam iš prokurorų suteikti leidimus dirbti su valstybės paslaptį sudarančią informaciją, o be šio leidimo neįmanoma jokia karjera prokuratūroje. Kita vertus, būtent VSD išdavinėja teisėjų “patikimumo lygio” korteles, kuriose rašoma, kuris teisėjas yra daugiau ar mažiau korumpuotas. Būtent naudodamasis šiais dviems svertais, VSD ir gali kontroliuoti tiek Generalinę prokuratūrą, tiek ir teismus, jau nekalbant apie eilinius apylinkių prokurorus.

Ne paslaptis, kad ir nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius buvo dar jaunystėje KGB nutvertas besilinksminantis su vaikais, ir nuo tada tapo KGB įrankiu. Apgailėtina, kad ir lietuviška VSD vėliau perėmė KGB metodus, ir matyt, jos klientūrą, tuo labiau, kad lietuviškai VSD vadovavo buvęs KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius. Šitą “pedofilijos” kortą VSD, matyt, naudojo ir toliau, nes Jonas Furmanavičius sprendė tas bylas, kuriose suinteresuota pusė buvo VSD, ir visada sprendė šios institucijos naudai. Ilgą laiką tie pedofilai ramiai gyveno – prievartavo vaikus, naudojosi teisėsaugos stogu, kol vieną dieną neišaiškėjo, kad jie prievartauja Drąsiaus Kedžio dukrą. Mergaitės šeima stojo ginti jos teisinėmis priemonėmis, ir tada silpniausia grandis – J.Furmanavičius ir buvo nužudytas, nes galėjo “skilti” ir papasakoti apie visą pedofilų tinklą. V.Naruševičienė buvo nužudyta, nes per daug žinojo, o visą kaltę pedofilai suvertė ant Drąsiaus Kedžio. Ši istorija pasibaigs taip, kaip ir prognozavo LL – prievartauta D.Kedžio dukra bus gražinta pedofilams ją pardavinėjusiai motinai, D.Kedys pripažintas dviejų žmonių žudiku, o Andrius Ūsas išteisintas, nes neva trūksta jo kaltės įrodymų. “Tas, kuris stos prieš sistemą, turės tik problemų, tačiau pakeisti nieko negalės”, - taip sako daug žinantys LL šaltiniai.
Jie įsitikinę, kad Generalinė prokuratūra taip gina įtariamus pedofilus tik todėl, kad vienas iš trijų prievartautojų galėjo būti aukštas VSD pareigūnas. LL dar praeitą savaitę išsiuntė klausimus VSD šefui G.Grinai, ar VSD 9 –os valdybos viršininkas Aidas Mieželis negali būti trečias D.Kedžio dukros apibūdintas prievartautojas, tačiau atsakymo iš VSD nesulaukėme.
Įtariamus stiprina ir pati vienintelio įtariamo tvirtintojo Andriaus Ūso asmenybė. Juk net Pilietinės demokratijos partija buvo VSD sukurta tam, kad suskaldyti V.Uspaskich vadovaujamą Darbo partijos frakciją Seime, ir kad ją suskaldę, šalį galėtų valdyti vadinamieji socialdemokratai. Taip ir įvyko, o V.Muntianas, kaip tas mauras, kuris jau atliko savo juodą darbą, buvo vėliau perduotas teismui. Toks A.Ūsas, Pilietinės demokratijos Kauno skyriaus vadovas, buvo VSD reikalingas prižiūrėti ir pranešinėti apie neprognozuojamą naują šios partijos vadovą Algimantą Matulevičių, kuris buvo sukėlęs “valstybininkams” nemažai streso. Pagaliau paskutinė aplinkybė - kodėl D.Kedžio kūno ekspertizę darė tas pats „etatinis“ VSD ekspertas iš Teismo ekspertizės instituto Jonas Paliulis, kuris nustatė, kad D.Kedys mirė užspringęs, o ant kūno smurto žymių nerado? Kodėl tirdamas nužudyto VSD pulkininko Vytauto Pociūno kūną, tas pats J.Paliulis nusprendė, kad auka buvo ne nužudyta, o žuvo nelaimingo atsitikimo metu? Kodėl per ekspertizės prie kūno nebuvo prileisti prie ekspertai, kuriais pasitiki D.Kedžio šeima?


Tas, kuris bando pasipriešinti VSD atliekamiems nusikaltimams, turi būti sunaikinamas. Lygiai tas pats nutilo ir su Gatajevų šeimą bandžiusiu apginti Gintautu Bukausku – Kauno prokurorai jam iškėlė bylą už tariamą oficialaus dokumento suklastojimą, o jo žmonai – už tariamą aplaidų buhalterijos tvarkymą. G.Bukauskas atsakė į LL klausimus:

- Kaip jūs tapote Gatajevų šeimos gynėjais?
- Kai 2005 m. spalio mėn. „Lietuvos ryte” pasirodė publikacija apie tai, kad sulaikyti čečėnai Gatajevai už neva smurtą prieš vieną iš savo globotinių, ir kad spėjama, kad jie reketavo savo globotinius, aš labai nustebau, nes Gatajevus aš pažinojau ketverius metus iki jų sulaikymo, ir nei reketo, nei smurto toje šeimoje nemačiau. Gatajevai savo globotinius augino reikliai, tačiau su meile. Ir tokių dalykų, kaip turto prievartavimas, kas buvo aprašyta „Lietuvos ryte”, man asmeniškai nėra tekę matyti. Aš pradėjau domėtis šia istorija ir mane labai nustebino, kad tokioje atrodo eilinėje buitinėje byloje dalyvauja Valstybės saugumo departamentas ir netgi didelės VSD pajėgos. Apie šią istoriją ir VSD vaidmenį aš informavau Gatajevų bičiulius Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Kai jie pradėjo domėtis, kas čia vyksta, aš pradėjau rinkti duomenis apie šią bylą. Tuo daugiau tos informacijos aš gavau, tuo man labiau didėjo abejonės dėl VSD veiklos. Tuo metu įvyko labai keistas sutapimas – spalio 16 d. Grozne buvo sulaikytas Muslimas Mamajevas, kurį Kadyrovo administracijos parankiniai apkaltino bendradarbiavimu su kovotojais. Tie du sinchroniški suėmimai ir iškėlė abejonių, ar nėra kokio tai bendradarbiavimo tarp VSD, Rusijos FSB ir gal būt Kadyrovo administracijos. Mes po truputėlį pradėjome rinkti duomenis, juos analizuoti. Iš Suomijos atvažiavo viena Gatajevų šeimos draugė, kuri pažinojo Gatajevus daugelį metų ir pradėjo jų šeimos gynimo kampaniją Suomijoje. Aš suradau Kaune advokatus Gatajevams ir organizavau medžiagos apie šią bylą pateikimą žurnalistams ir greitu laiku – 2009 m. vasario mėn. 2 d. mano žmonos vertimų biure Kaune apsilankė net septyni Kauno ekonominės policijos policininkai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros Nomedos Ožkutytės.
- 14 kv. metrų ploto patalpas jie krėtė septyniese ir pareikalavo, kad būtų pateikti visi vertimų biuro finansiniai dokumentai, ir kad nedelsiant būčiau iškviestas ir aš. Krata truko keturias valandas, ir kai aš atvykau, Ožkutytė pareikalavo, kad atiduočiau “Lituanicos” buhalterinę dokumentaciją. Galiausiai Ožkutytė mums buvo prasitarė, kad mūsų vertimų biuras yra išvertęs į užsienio kalbas per daug gerų Gatajevų charakteristikų ir kad aš per daug aktyviai organizavau Gatajevų gynybą ir dabar malonėkite už tai gauti, kas priklauso. Kartu prokurorė Ožkutytė pasiteiravo manęs, ar mano žmona nenorėtų nuo manęs pailsėti bent porą savaičių. Ji man leido suprasti, kad uždarys mane į kalėjimą, kad persigalvočiau.
- Už ką?
- Po mėnesio paaiškėjo – kovo 2 d. įvyko dar viena krata mano žmonės vertimų biure, ir šį kartą jau su teisėjo sankcija, nes pirmą kartą policija jokios sankcijos kratai neturėjo. Tuomet aš buvau sulaikytas 48 valandoms, ir man buvo pateiktas nutarimas apie neva suklastotą labdaros perdavimo – priėmimo aktą, Man buvo inkriminuota, kad aš neva priverčiau Maliko Gatajevo brolį suklastoti parašą. Reikia pateikti visus dokumentus, kad susidarytumėte aiškų vaizdą, koks tai absurdiškas kaltinimas. Tačiau tuomet prokurorė Ožkutytė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Bronislovą Lietuką, kad man būtų 10 dienų pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietukas pamanė, kad mano žmonai pailsėti nuo manęs pakaks trumpesnio laikotarpio ir skyrė septynių dienų kardomąją priemonę suėmimą. Kiek aš žinau Lietuvoje teisinėje praktikoje žmogui, kuris yra įtariamas oficialaus dokumento suklastojimo, yra išimtinis atvejis, kad jis būtų suimtas. Taip prokurorė Ožkutytė po mėnesio įgyvendino savo pažadus mano žmonai ir leido jai nuo manęs pailsėti. Sulaikymo metu nebuvo vykdomi jokie procesiniai veiksmai, aš nebuvau kviečiams nei į d. apklausas, ir jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami iki šių metų gegužės 7 d. Gegužės pradžioje man paskambino žurnalistė Rūta Janutienė ir pasiteiravo, ar aš negaliu duoti interviu apie Gatajevų bylą. Aš ir mano žmona sutikome apie tai pasikalbėti. Praėjusios savaitės “Paskutinės instancijos” laidoje buvo panaudotas vienas mūsų interviu fragmentas.
- Tai buvo anonsas apie būsimą “Paskutinės instancijos” laidą apie VSD metodus?
- Taip, ir trečiadienį mano žmona gavo šaukimą ateiti pas prokurorę Ožkutytę. Prokurorė pareikalavo, kad mano žmona duotų parodymus toje byloje, kurioje aš esu kaltinamas oficialaus dokumento suklastojimu. Mano žmona atsisakė duoti parodymus prieš mane ir tada Ožkutytė pasiūlė mano žmonai dar kartą apsilankyti pas prokurorę ir pareiškė, kad pareikš jai įtarimą dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo vertimų biure ir nelicencijuotos veiklos. Kai buvo paimti vertimų biuro buhalteriniai dokumentai, tyrimą atliko ekonominė policija ir pernai jų komentaras buvo maždaug toks : už tuos smulkius buhalterinius pažeidimus jums gresia tik administracinė atsakomybė. Visus metus nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, mano žmona sumokėjo visus pareikalautus mokesčius, ir buvo ramu. Tačiau vos pasirodė anonsas apie Gatajevų bylą, mano žmonai buvo pranešta, kad jai bus įteiktas įtarimas dėl aplaidžios buhalterijos vedimo. Nuo gegužės 12 d. mes abu esame įtariamieji. Prokurorė Ožkutytė mums davė pasirašyti pasižadėjimą, kad nieko neskelbsime apie šias bylas, todėl mums supančiojo rankas kalbėti apie šią istoriją. Nors aš esu kviečiamas ir į bylą gegužės 31 d. Suomijoje, kur bus svarstoma byla dėl VSD vykdytos Gatajevų šeimos persekiojimo. Todėl dabar negalime pasakyti daugelio dalykų, kurie mums yra žinomi iš Gatajevų bylos. Aš taip pat susidomėjau ir klaipėdietės Eglės Kusaitės (įtariamos terorizmu aut. Pastaba) byla. Manau, kad „Lietuvos rytas” ją paviešino vien norėdamas atitraukti dėmesį nuo gatajevų bylos. E.Kusaitės byloje veikė toks pat panašus VSD provokacinis mechanizmas, kuris buvo panaudotas ir Gatajevų byloje. Malikas Gatajevas buvo provokuojamas vykti į Rusiją ir ten ką nors įvykdyti. Jam buvo sakoma, kad Čečėnija kariauja su Rusija, tai kodėl su Malikai, čia Lietuvoje ramiai gyveni? Akivaizdu, kad Lietuvoje jie jau seniai ieškojo tokių teroristų, tačiau su Maliku Gatajevu jiems tokia provokacija nepavyko. O Eglės Kusaitės atžvilgiu ta VSD provokacija pavyko, nes ji yra labai jautri mergina, rašė eilėraščius, ir ilgą laiką VSD Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnai ją provokavo ir praktiškai stūmė į terorizmo pusę.

Laisvas Laikraštis